Reformatoriai dėl pertvarkos kalbėsis su kiekvienos urėdijos darbuotojais

Reformuoti urėdijas kliūčių neliko šį antradienį Seime priėmus Miškų įstatymo pataisas. Perėjimas prie galutinės vienos valstybinės įmonės su ne mažiau kaip 25-iais regioniniais padaliniais (miškų urėdijomis), tikimasi, įvyks per 2018 m.

Artimiausiu metu rengiamasi pakviesti visų urėdijų atstovus aptarti pertvarkos eigą ir būsimos valstybės įmonės struktūrą. Iš miškininkų sudarytai darbo grupei pateikus galutinius pasiūlymus, jie bus pristatomi kiekvienos VĮ miškų urėdijos darbuotojams atskirai organizuojamuose susitikimuose.

Urėdijų nenaikins, išliks girininkijos

„Urėdijos nebus naikinamos, o palaipsniui pertvarkomos į centralizuotai valdomus ne mažiau kaip 25 regioninius valstybės įmonės padalinius. Kadangi girininkija – smulkiausias, bet labai svarbus miškininkavimo vienetas, po pertvarkos išliks esamas girininkijų skaičius su visais šioje grandyje dirbančiais specialistais: girininkais, eiguliais, medelynų specialistais bei miško darbininkais”, – ministerijos pranešime cituojamas aplinkos ministras.

Standartizavus girininko veiklą, jo pavaduotojai ir eiguliai mažiau dirbs su medienos ruoša, jos apskaita ir įvairiais medienos matavimais, o atliks darbus, susijusius su aplinkosauginėmis, ypač gamtotvarkinėmis funkcijomis. Kol kas nepaskelbta, kur bus steigiama pagrindinė įmonė su 200 darbuotojų: akcentuojama, kad ji atsiras ne Vilniuje, o kuriame nors regione, steigiant naują bendrovę arba galimai prie esamos urėdijos prijungiant kitas.

Žmonių likimo valiai nepaliks

Vyriausybės patvirtintame urėdijų pertvarkos plane numatyta atsisakyti iki 400 arba iki 10% visų valstybinio miškų sektoriaus darbuotojų, kurie atlieka „bendrąsias administracines funkcijas“, tame tarpe finansinės apskaitos, viešųjų ryšių, IT priežiūros ir kitas administracines funkcijas.

Ministerijos pranešime pabrėžiama, kad bus užtikrintas darbo santykių stabilumas, laikomasi darbuotojų darbo, ekonominių bei socialinių teisių.

Reorganizuojamų miškų urėdijų darbuotojams darbo sutartyse bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas bei kitos garantijos ir lengvatos, numatytos Darbo kodekse.

Darbo neteksiantiems bendrąsias administracines funkcijas vykdantiems darbuotojams bus sudaromos sąlygos persikvalifikuoti, organizuojamos konsultacijos dėl karjeros galimybių, bus vertinama kompetencija bei parengta jų integracijos į darbo rinką programa.

Skaičiuojama, kad pertvarkius valstybinių miškų ūkio valdymą, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. Eur įmonės lėšų ir iki 3 mln. Eur iš valstybės biudžeto.

Šias lėšas bus galima panaudoti miškininkų atlyginimams didinti ir miškų gamtosauginėms funkcijoms sustiprinti. Iš pradžių planuojama panaikinti tas pačias funkcijas vykdančių specialistų atlyginimų skirtumus, o vėliau ir padidinti miškininkų darbo užmokestį.

Sprendimas - po 10 metų

Sprendimas Seime reformuoti urėdijas pasiektas po ilgų dešimties metų diskusijų.

Vyriausybė siekia depolitizuoti urėdijų valdymą ir priversti milijardinį turtą valdančias valstybės įmones teikti didesnę naudą mokesčių mokėtojams. Palyginamoji analizė rodo, kad valstybinių miškų įmonės dirba ne taip efektyviai kaip aplinkinėse valstybėse.

Oponentai teigė, kad urėdijų pertvarka skubota ir vykdoma nepasitarus su miškininkais, teigiant, kad viena įmonė kuriama stambiųjų medienos pramonininkų užsakymu.

Labiausiai iš valstybės valdomų įmonių politizuotų urėdijų pertvarkai aktyviai priešinosi ne tik dabartiniai urėdai, miškininkų profsąjungos, bet ir socialdemokratai, „tvarkiečiai“, dalis liberalų ir konservatorių.

Premjeras Saulius Skvernelis įstatymo svarstymo metu sakė, kad šis „vadybinis klausimas“ dėl urėdijų reformos buvo politizuotas iki tokio lygio, kokio dar nebuvo Lietuvoje.