Siūlymai pertvarkyti II pensijų pakopą: išsiėmimas iki 25% kartą gyvenime, GPM lengvata
Papildyta I. Ruginienės komentarais
Anot SADM, pakeitimais siekiama „didinti sistemos patrauklumą ir lankstumą, užtikrinti savanorišką dalyvių įsitraukimą bei darbdavių dalyvavimą, subalansuoti finansines paskatas ir įgyvendinti Konstitucinio teismo nutarimą, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje pensijų pakopoje kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis“.
Vasario mėnesį dėl pasiūlymų vyks konsultacijos su suinteresuotomis pusėmis.
„Mūsų pagrindinė misija pristatant šiuos pakeitimus – didinti pasitikėjimą sistema. Šiandien mes matome, kad dalis visuomenės nepasitiki sistema, kas gali atsiliepti pačiam kaupimui ir investavimui“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministrė Inga Ruginienė, ją cituoja BNS.
„Mūsų siūlomi pokyčiai yra dėl to, kad galėtume užtikrinti savanorišką dalyvių įtraukimą, didinti sistemos patikimumą ir lankstumą“, – pridūrė ji.
Neprivaloma kaupti, galima stabdyti, rinktis įmokos dydį
Pirma, siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą.
Vietoje jo įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį, t. y. dabar galiojantį automatinį įtraukimą kas trejus metus pakeisti nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antroje pensijų pakopoje galimybes.
Antra, siūloma suteikti galimybę pasirinkti įmokų dydį, o prireikus – jas stabdyti.
Savanoriškai pasirinkę kaupti antroje pensijų pakopoje, gyventojai galėtų pasirinkti standartinę 3% įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, – įmokas stabdyti.
Įmokas būtų galima stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Įmokų didinimas galėtų būti atliekamas neterminuotai su galimybe atšaukti šį sprendimą.
„Gaunantiems mažesnes pajamas, galimybė koreguoti įmokos dydį ar ją stabdyti suteiktų saugumo, didintų kaupimo patrauklumą“, – teigiama ministerijos pranešime.
GPM lengvata
Trečias siūlomas pakeitimas – valstybės subsidiją siūloma keisti mokestine Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Lengvatos lubos galėtų siekti šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t. y. 365 Eur per metus.
„Šiuo metu kaupimo antroje pensijų pakopoje subsidijavimui yra skiriama apie 300 mln. Eur per metus. Antra vertus, šiuo metu įmokos į antrąją pensijų pakopą yra apmokestinamos GPM. Toks modelis, esant neprivalomai kaupimo sistemai ir subsidijas skiriant tik daliai gyventojų, yra brangus, kelia socialinę įtampą, užkerta kelią lankstesniam sukauptų lėšų atsiėmimui. Subsidijos ir įmokų apmokestinimas nėra įprasta praktika ES šalyse“, – teigia SADM.
„Subsidijas pakeisianti GPM lengvata skatins gyventojus kaupti, mažins jų mokestinę naštą, didins paskatas dirbti ir užsidirbti. Mokestinė lengvata įmokoms į antrosios pakopos pensijų fondus taip pat sudarys prielaidas lankstesniam sukauptų lėšų atsiėmimui iki sulaukiant senatvės pensijos amžiui“, – teigia ministerija.
Galimybės atsiimti lėšas
Ministerija taip pat žada daugiau galimybių gyventojams atsiimti sukauptas lėšas anksčiau, nei gyventojas sulauks pensinio amžiaus.
Apmokestinant GPM, siūloma leisti vieną kartą gyvenime atsiimti iki 25% sukauptų lėšų.
Likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, leisti visą sukauptą sumą atsiimti asmenims, sukaupusiems nedideles sumas.
Iki sulaukiant pensinio amžiaus, neapmokestinant GPM, būtų leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.
Tai reiškia, netekus 70-100% dalyvumo, nustačius sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą, bei kai nustatomas paliatyvios pagalbos poreikis.
Sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebus apmokestinamos.
Privalomo anuiteto minimalią ribą padidinti iki 10%, o maksimalią ribą nustatyti kaip 50% vidutinės senatvės pensijos. Sukauptą sumą iki ir virš nustatytų ribų būtų leidžiama atsiimti laisvai pasirenkant išmokos tipą.
Taip pat siūloma leisti atsiimti iki 25% sukauptų lėšų, jei šia teise nebuvo pasinaudota iki sulaukiant senatvės pensinio amžiaus.
VERSLO TRIBŪNA
UAB „Preses nams“ išpirko visas ankstesnės Rygoje vystomo projekto „Preses nama kvartāls“ emisijos obligacijas, pagal kurias investuotojams buvo mokamos 10 % metinės palūkanos.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ pritraukė 4 mln. Eur investiciją iš energetikos, farmacijos, nekilnojamojo turto investicijų srityse veikiančios „Areus“ įmonių grupės. Pritrauktos lėšos bus skirtos sostinės Viršuliškėse plėtojamam dviejų 18 ir 17 aukštų daugiabučių projektui „Newton“.
Šiuo metu Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena spartų atsigavimą – numatoma, kad šie metai bus baigti pardavus apie 5000 naujų butų. Tai ženklus šuolis, palyginti su ankstesniais metais, ir ženklas, kad rinka grįžta prie normalios apimties.
„46 % alternatyvių investicijų!“ – skelbia „J. P. Morgan“ ataskaita apie ultraturtinguosius. Ką pirmiausia pagalvojote? „Gal ir man reikia privataus kapitalo fondo?“ Bet kita jūsų mintis turėtų būti: „Palaukite, kodėl man apskritai rūpi, ką daro žmonės, turintys atskirą biurą pinigams valdyti?“
„Išmokamos lėšos neatleistų nuo anuiteto prievolės tuos, kurie pasiekė minimalią privalomo anuiteto ribą“, – pažymima ministerijos pranešime.
Galimybės pasitraukti
Ministerija taip pat siūlo sudaryti daugiau galimybių kaupiantiesiems, „kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos“, pasitraukti iš kaupimo.
„Pasitraukiant bus atsižvelgiama į tai, kad tik dalį įmokų (apie 57%) sudarė dalyvio lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtos įmokos“, – teigiama pranešime.
Anot ministerijos siūlymo, asmuo galės atsiimti savo lėšomis į II pensijos pakopą sumokėtas įmokas ir jų investicinį prieaugį arba įsigyti papildomų Sodros pensijų apskaitos vienetų.
Už likusias lėšas į asmens Sodros sąskaitą bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai.
„Papildomai įgyti pensijų apskaitos vienetai ateityje prisidėtų prie žmogaus individualiosios socialinio draudimo pensijų dalies. Apskaitos vieneto kaina būtų nustatoma proporcingai šiuo metu taikomam pensijų draudimo tarifui už 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU)“, – paaiškina SADM.
Darbdaviams – pelno mokesčio lengvata
„Darbdaviai bus skatinami neprivalomai prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo antroje pensijų pakopoje, – rašoma ministerijos pranešime. – Tai sudaro galimybę taikyti papildomas motyvacines priemones darbuotojams. Už papildomas įmokas darbdavys gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata. Darbdavių įmokos taip pat gali būti numatomos kolektyvinėse sutartyse.“
Galiausiai, ministerija ketina atnaujinti „Sodros“ informacinį portalą gyventojams leis gauti pilną informaciją apie visose pensijų pakopose įgytas pensijų teises.
Ekspertai kritikuoja
Ekspertai kritikuoja siūlomus pakeitimus, kurie sumažins kaupiančiųjų skaičių ir įplaukas į fondus, o tai lems mažesnes pensijas ateityje. Pasak BNS kalbintų pensijų fondų ir kaupiančiųjų atstovų, siūlymai yra nenuoseklūs, mažina motyvaciją kaupti, kelia neaiškumų ir mažina pasitikėjimą pensijų sistema.
Vaidotas Rūkas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys, sako, kad siūlymai vienas kitam prieštarauja ir atrodo neapgalvoti. Anot jo, šie siūlymai sumažins kaupiančiųjų skaičių ir įplaukas į fondus, o tai lems mažesnes pensijas ateityje.
„Tai yra vienas kitam prieštaraujantys dalykai, kurie yra labiau kratinys negu kad sistemiškai išspręsti klausimai“, – BNS ketvirtadienį sakė Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas.
Anot jo, siūlymais ne tik itin lengvinamas pasitraukimas iš pensijų fondų, tačiau ir panaikinama valstybės paskata juose kaupti.
„Paliekamas kaip ir anuiteto pirkimas išeinant į pensiją nepaliekant jokios beveik valstybės paskatos dalyvauti jame, tai kaip ir nelieka apskritai motyvacijos tada kaupti. Tada kam rinktis tokią sistemą – yra trečia pakopa, kur yra praktiškai tokios pat sąlygos (kaip kitose pakopose – BNS). Arba apskritai tada bet koks kitas kaupimas (apsimoka – BNS)“, – sakė V. Rūkas.
„Akivaizdu, kad tokie siūlymai, kurie yra pateikti, jie gerokai sumažins kaupiančiųjų skaičių, kaupimų sumas, o tai lems mažesnes pensijas ateityje“, – pabrėžė jis.
Tuo metu Jonas Dirginčius, Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininkas, sako, kad siūlymai nebus finansiškai naudingi vartotojams, nors ministerija ir siūlo leisti lanksčiau atsiimti sukauptas lėšas.
„Pasakyta, kad bus leidžiama atsiimti lėšas, bet velnias slypi detalėse. Dabar padarė tą detalę tokią, kad atsiimti tas lėšas bus finansiškai nenaudinga, nes atsiimsite savo nedidelę dalį, o prarasite, kas buvo sukaupta“, – BNS sakė J. Dirginčius.
„Pavyzdžiui, antrojoje pakopoje sukaupėte 30.000, o jums duos atsiimti kokius 15.000 Eur, o už tai, ko neatsiimsite, jums kažkokių taškų priskaičiuos“, – teigė asociacijos vadovas.
V. Rūkas taip pat mano, kad atsisakant valstybės subsidijos, kuri priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio, labiau nukentės mažesnes pajamas uždirbantys žmonės.
„Atsisakymas valstybės paskatos, tai yra (atsisakymas – BNS) pakankamai socialdemokratiško sistemos elemento, kuris padeda mažiau uždirbantiems žmonėms sukaupti didesnę sumą lėšų, ir priešingai, tie, kurie uždirba daugiau, tai jiems proporcingai yra mažiau“, – aiškino V. Rūkas.
Pasak V. Rūko ir J. Dirginčiaus, valdžiai siūlant naują pakeitimų paketą, fondų dalyviams sunku susigaudyti, jai itin trūksta stabilumo.
„Valstybė pati daugybiniais pakeitimais šauna į pensijų kaupimo sistemos tvarumą ir pasitikėjimo koją bei žemina jį. Nes kaupimas, ypač ilgalaikis, pasitikėjimą turi tada, kai jis nekinta, kada yra nuolatinis, visiems aiškus ir kas du ar ketverius nėra jokių pakeitimų“, – tikino J. Dirginčius.
„Padarys (nestabilumą – BNS) nes ne tik viena galimybė, bet kartu su kitomis galimybėmis – ir langas, ir įmokų stabdymai, ir valstybės subsidijos atsisakymas, tai akivaizdu, kad jau daro nestabilumą sistemoje“, – pabrėžė V. Rūkas.
