R. Sharma: 10 svarbiausių 2025 m. investavimo tendencijų

Pasaulis tampa vis labiau susiskaldęs ir vis sudėtingesnis, bet atrodo, kad visus mano sutiktus žmones apsėdęs tik vienas žmogus – Donaldas Trumpas. Visose 2025 m. prognozėse daroma prielaida, kad pasaulio ekonomikos ir rinkos tendencijas diktuos D. Trumpas, apžvalgoje rašo Ruchiras Sharma, „Financial Times“ autorius, fondų valdytojas ir apžvalgininkas.

Prognozės niekada negali būti paremtos tik vienu veiksniu. Pasaulis nėra vienpolis ir nesisuka aplink vieną asmenybę, net jei ji tokia didelė kaip D. Trumpo. Istoriškai JAV prezidentai rinkoms dažnai darydavo netikėtai didelį poveikį, o kartais – visai minimalų.

2017 m. į valdžią atėjus D. Trumpui, investuotojai buvo pasiruošę neigiamam ekonominiam sukrėtimui, bet tais metais JAV akcijos svyravo gerokai mažiau nei įprastai. D. Trumpas ne kartą grasino pažaboti Kiniją muitais, tačiau per pirmą jo kadenciją Kinija iš didžiųjų pasaulio rinkų pasiekė geriausių rezultatų ir aplenkė net JAV.

Jei galime kliautis praeitimi, antra D. Trumpo kadencija nebus tokia, kokios tikisi investuotojai. Ironiška, tačiau ir toliau tikint „Amerikos išskirtinumu“ daroma prielaida, kad prezidentaujant D. Trumpui pasaulyje vyraus tos pačios tendencijos, kokios vyravo prezidentu esant Joe Bidenui: Jungtinės Valstijos, vedamos didelės kapitalizacijos technologijų įmonių, dominuos pasaulio ekonomikoje ir rinkose. Tačiau šios tendencijos jau dabar yra labai ištęstos ir pažeidžiamos didesnių už išrinktąjį JAV prezidentą jėgų. Dėl įvairių priežasčių 2025 m. į pasaulio rinkas gali grįžti išaugusi konkurencija ir sukelti didelių pokyčių.

1. Grįžta priešinis investavimas

Istorija rodo, kad pasaulio ekonomika ir rinkos juda ciklais, o ne tiesiomis tendencijų linijomis. Priešinis investavimas yra paremtas tokiais dėsningumais. Vieną dešimtmetį aktuali investavimo tema sulaukia per daug dėmesio (angl. overcrowded), taip pasėja savo pačios žlugimo sėklą ir kitą dešimtmetį ji nustoja būti aktuali. Bet įpusėjus šio amžiaus trečiajam dešimtmečiui antrojo dešimtmečio investicijos – į JAV technologijų milžines – vis dar atsiperka.

Anksčiau dešimties didžiausių pasaulio bendrovių pagal rinkos kapitalizaciją sąrašas kiekvieną dešimtmetį smarkiai kisdavo. Dabar septynios iš dešimties įmonių, įskaitant „Apple“, „Microsoft“ ir „Amazon“, sąraše laikosi nuo antrojo dešimtmečio. Pastarųjų penkiolikos metų tendencijos slopsta, vis labiau plintant Amerikos ir dirbtinio intelekto manijoms, kurias dar labiau sustiprino pernelyg didelis JAV ekonomikos skatinimas, investavimo žaidybinimas ir algoritminės prekybos bei pasyviųjų pinigų valdytojų populiarėjimas.

Kūrybinė destrukcija buvo svarbus ir, tiesą sakant, būtinas kapitalizmo bruožas nuo pat kapitalizmo ištakų XVIII a.; dabar jis arba miręs, arba tyliai laukia, kol galės sugrįžti. Aš statau už sugrįžimą. Tai reikštų (pavėluotą) priešinio investavimo grįžimą, pirmiausia nusigręžiant nuo Jungtinių Valstijų ir jų didžiausių technologijų bendrovių.

2. Inercijos investavimo žlugimas

Inercijos prekiautojai yra priešinės strategijos prekiautojų priešingybė: jie mano, kad pastarųjų mėnesių laimėtojams ir pralaimėtojams ateinančiais mėnesiais vėl taip pat seksis arba nesiseks. Šios strategijos besilaikantiems prekiautojams praėję metai buvo puikūs: inercijos manija apėmė ne tik JAV technologijų milžinių sektorių, bet pakėlė akcijų kainas ir finansų bei kituose sektoriuose.

[infogram id="0ccab28e-f1cc-4106-911e-d6443cc9c688" prefix="OFr" format="interactive" title="Rinkos: FT 2025 tendencijos grafikas 1"]

Artėja lūžio akimirka. „Empirical Research Partners“ duomenimis, nuo pat XX a. šeštojo dešimtmečio devynis mėnesius rinkoje pirmavusios akcijos per kitus dvylika mėnesių rinkos rezultatus viršija vidutiniškai 3%. Tik retais atvejais rezultatai viršijami daugiau kaip 20%, kaip buvo 2024 m. Po tokio stipraus augimo inercijos akcijų rezultatai per kitus dvylika mėnesių vidutiniškai sumažėja beveik 10%.

Paprastai inercijos laikotarpiai sustiprina manymą, kad geri laikai tęsis ir toliau, todėl vėlyvuoju etapu prisijungia neprofesionalių investuotojų. Tai vyksta dabar. Amerikos vartotojai į JAV akcijų kilimą nežiūrėjo taip optimistiškai kaip dabar nuo pat tada, kai apklausose buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys. Regis, inercijos investavimui lemta žlugti, o tai gali skaudžiai smogti daugeliui investuotojų.

3. Bausmės už deficitą

D. Trumpui sumažinus mokesčius ir reguliavimą, JAV ekonomika ir rinka pasieks naujas aukštumas – bent jau taip teigiama. Nors pandemija jau praeityje ir darbo rinka grįžo į vėžes, JAV deficitas tebėra neįtikimai didelis – apie 6% BVP. Iš tiesų, pakoreguotas pagal žemą nedarbo lygį, JAV deficitas penkis kartus viršija ankstesnį rekordą, pasiektą po Antrojo pasaulinio karo. Jei D. Trumpas imsis žadamos darbotvarkės, jau ir taip kraštutinis deficitas šaus į neregėtas aukštumas.

Akcijų kurso kilimo besitikintys investuotojai nepaiso perspėjimų, kad dėl fiskalinio neapdairumo kils krizė, nes, nepaisant dešimtmečius besitęsiančių panašių perspėjimų, jokia akivaizdi katastrofa neįvyko. Jie neatsižvelgia į tai, kad, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, per šį dešimtmetį JAV valstybės skola, palyginti su BVP, išaugo daugiau nei dvigubai, o palūkanų už šią skolą mokėjimai dabar yra triskart didesni.

Atsižvelgiant į artimiausiais mėnesiais rinkose pasirodysiančias naujas ilgesnio laikotarpio JAV iždo obligacijas, 2025 m. gali ateiti akimirka, kai baudėjai iš obligacijų rinkos (angl. bond vigilantes) atkreips į tai dėmesį. Pastaraisiais metais prekiautojai baudė švaistančias vyriausybes nuo Brazilijos iki Jungtinės Karalystės ir, nors ir ne taip agresyviai, Prancūzijos. Daugelis stebėtojų mano, kad Jungtinės Valstijos, kaip didžiausia ekonominė galia, yra atsparios tokiems išpuoliams, tačiau vis pažeidžiamesnė valstybės finansinė padėtis tokį manymą gali greitai pakirsti.

4. Ne tokia ir išskirtinė

Be paliovos kalbant apie „Amerikos išskirtinumą“ nepastebima, kad valstybės parama dirbtinai stumia JAV pirmyn. Po pandemijos valdžios sektoriaus išlaidos smarkiai išaugo, palyginti su BVP. Šiuo metu Jungtinėse Valstijose daugiau kaip 20% naujų darbo vietų sukuria vyriausybė – šio amžiaus antrajame dešimtmetyje šis rodiklis siekė vos 1%. Daugiau nei pusėje JAV apygardų valstybės kompensacinės išmokos, įskaitant socialinės apsaugos išmokas, sudaro daugiau nei ketvirtį gyventojų pajamų, nors 2000 m. sudarė tik 10%.

[infogram id="85330f21-18e5-41b3-8e73-09a5f7dfb42b" prefix="FXk" format="interactive" title="Rinkos: FT 2025 tendencijos grafikas 2"]

Per smarkiai skatinama JAV ekonomika auga beveik 3% tempu, bet 2025 m. fiskalinės skatinimo priemonės, kaip ir kiekybinis skatinimas, turėtų mažėti. Jei naujoji administracija bandys toliau skatinti ekonomiką, jau ir taip išaugęs infliacijos lygis gali šoktelėti dar labiau, o tai privers Federalinį rezervą ir obligacijų rinką didinti palūkanų normas.

Obligacijų rinkos spaudimas savo ruožtu galiausiai priverstų apriboti išlaidas, o tai pakenktų ekonomikos augimui ir įmonių pelnui – bent jau kurį laiką. Įdomu tai, kad dabar JAV augimo lūkesčiai vertinami taip optimistiškai, kad ekonomistai mano, jog ekonomikos nuosmukio tikimybė tėra 20%, nors prieš metus ji siekė kone 70%. Nors akivaizdžių ekonomikos nuosmukio katalizatorių nematyti, menkstantis skatinamųjų priemonių poveikis rodo, kad 2025 m. JAV ekonomika veikiausiai sulėtės ir priartės prie savo ankstesnio rodiklio – apie 2%, jei ne mažiau. Tada Amerika tikrai neatrodys tokia jau išskirtinė.

5. Naujosios žvaigždės

Daugelis valstybių dabar tūno šešėlyje, bet būtent ten paprastai ir gimsta naujos žvaigždės. Nepamirškime, kad prieš dešimtmetį investuotojai didžiąją dalį Pietų Europos šalių laikė beviltiškomis, kol krizė neprivertė jų imtis reformų. Tarp anksčiau PIIGS pramintų šalių dabar yra keli žemyno šviesuliai, kurių priešakyje žengia Portugalija, Graikija ir Ispanija. Tamsiąsias dėmes – Vokietiją ir Prancūziją – silpna jų ekonomika taip pat gali netikėtai priversti imtis teigiamų pokyčių.

Šiandien pasauliniai investuotojai nekreipia dėmesio į didžiąją dalį besivystančių šalių. Pastaruosius penkerius metus mažiau nei 50% didžiųjų besivystančių ekonomikų BVP vienam gyventojui augo sparčiau nei JAV. Tačiau prognozuojama, kad ateinančiais metais šis rodiklis išaugs iki daugiau nei 80%, – didelį postūmį suteiks investicijos į gamyklas ir įrangą bei atspari vartotojų perkamoji galia.

Drausmingas vyriausybių išlaidavimas padeda paaiškinti, kodėl kredito rizikos vertinimo agentūros besivystančias šalis dabar vertina ramiau nei išsivysčiusias, – kredito reitingo padidėjimo atvejų fiksuota daugiau nei sumažėjimo atvejų tokiu skirtumu, kokio nebuvo jau daugelį metų, įskaitant teigiamus pokyčius tokių šalių kaip Argentina ir Turkija, kurios dar neseniai buvo visiškos griuvenos, atžvilgiu.

Daugumai pasaulio investuotojų dar reikia atsibusti, tačiau vietos investuotojai jau sureagavo. Vietinės investavimo kultūros remia rinkas nuo Saudo Arabijos iki Pietų Afrikos. Indiją jau dabar galima vadinti vienaragiu – vienintele pasaulinės rinkos žvaigžde, neskaitant JAV, bet baigiantis 2025 m. tai gali nebebūti taip neįprasta.

6. Investuotina Kinija

Sunku ginčytis su neigiamais situacijos vertinimais. Nė vienai valstybei, kurioje gyventojų skaičius mažėja ir kurią slegia didelė skolos našta, nėra pavykę pasiekti net perpus mažesnio augimo tempo nei Pekino nustatytieji 5%. Visgi bet kurį prieš rinkos tendencijas investuojantį prekiautoją turėtų dominti rinka, kurią dabar dauguma pasaulio investuotojų laiko „neinvestuotina“, nors ji yra antra pagal dydį pasaulyje.

[infogram id="b538b2ea-cd12-4d84-9e16-a993c9455d10" prefix="T3o" format="interactive" title="Rinkos: FT 2025 tendencijos grafikas 3"]

Deimantų galima rasti ir šioje neapdirbtoje uolienoje, pavyzdžiui, ieškant pelningų biržinių bendrovių su dideliais pinigų srautais. Šiuo metu Kinijoje yra apie 250 įmonių, kurių rinkos vertė viršija 1 mlrd. USD, o laisvųjų pinigų srautų pajamingumas viršija 10%: tai yra maždaug šimtu bendrovių daugiau nei Jungtinėse Valstijose ir šešiomis dešimtimis daugiau nei Europoje. Vis dėlto nuotaikos Kinijos atžvilgiu yra tiek pat pesimistinės, kiek Amerikos atžvilgiu – optimistinės.

Palyginkime pirmaujančias šių valstybių elektromobilių bendroves BYD ir „Tesla“. Abi kompanijos gauna panašias pajamas ir užtikrina panašią nuosavo kapitalo grąžą, bet BYD, sparčiai didinančios savo pasaulinės rinkos dalį, pardavimo apimtis auga dukart sparčiau nei „Teslos“. Visgi kainos ir pelno akcijai santykis, pagal kurį parduodamos BYD akcijos, yra 15, palyginti su maždaug 120 „Teslos“. BYD rinkos kapitalizacija šiek tiek viršija 100 mlrd. USD, o „Teslos“ yra daugiau kaip 1,2 trln. USD. Ateinančiais metais investuotojai Kiniją gali vėl imti laikyti investuotina šalimi – bent jau pelningas jos dalis.

7. Dirbtinis intelektas silpnina technologijų milžines

Neįtikimai didelis technologijų milžinių pelnas ir didžiuliai pinigų srautai itin traukia investuotojus. Bet šis pranašumas sparčiai traukiasi. „Apple“, „Microsoft“, „Google“, „Meta“ ir „Tesla“ šiemet į dirbtinį intelektą kartu investuos beveik 280 mlrd. USD – prieš penkerius metus ši suma siekė 80 mlrd. USD. Prasidėjo lenktynės dėl dominavimo DI srityje, todėl didžiausių technologijų bendrovių laisvųjų pinigų srautų augimas neseniai tapo neigiamas.

Gali būti, kad DI manija užbėga sau už akių. Mažiau nei vienas iš dvidešimties darbuotojų teigia kasdien naudojantis DI. Mažiau nei viena iš dešimties JAV įmonių į savo procesus yra įdiegusi dirbtinį intelektą. Tai nereiškia, kad jos to nepadarys ateityje, tiesiog kol kas toli gražu neaišku, kaip ši technologija bus taikoma, tuo labiau kaip griežtai ji bus reglamentuojama ir kurios didžiosios įmonės iš DI uždirbs. Nepamirškime, kad per interneto ar skalūnų naftos revoliucijas didžiosiomis laimėtojomis tapo vos kelios įsitvirtinusios įmonės (jei tokių laimėtojų apskritai buvo).

Nors sunku įsivaizduoti, kas galėtų sužlugdyti technologijų milžines, vienas galimų veiksnių – pernelyg didelis išlaidavimas duomenų centrams ir kitai DI infrastruktūrai. Vienas didžiausių kapitalo investicijų bumų Jungtinėse Valstijose nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų galbūt yra puiki žinia vartotojui, bet tai gali tapti paskutiniu lašu, galutinai perpildysiančiu technologijų milžinių išpūstų pelnų taurę ir paskatinsiančiu investuotojus suabejoti išpūstais jų vertinimais.

8. Prekyba be Amerikos

Jei D. Trumpo grasinimai įvesti muitus yra derybų taktika, kaip teigia jo padėjėjai, ji jau padėjo sukviesti kitas šalis prie derybų stalo – tačiau be JAV. Po ketvirtį amžiaus trukusių derybų, praeitą mėnesį 31 valstybės atstovai susitarė dėl planų sukurti didžiausią pasaulyje prekybos sąjungą, sujungsiančią ES ir Pietų Amerikos šalių bendrąją rinką (MERCOSUR). Jei ji būtų ratifikuota, muitai tarp valstybių narių, kurių BVP sudaro 25% pasaulio BVP, sumažėtų 90%.

[infogram id="ca7c49e6-a099-4547-8a7a-02c4c3e51e6c" prefix="NDj" format="interactive" title="Rinkos: FT 2025 tendencijos grafikas 4"]

Daugelis šalių, išsigandusios Amerikos sankcijų, kuriomis siekiama atkirsti priešininkus nuo doleriu pagrįstos tarptautinės finansų sistemos, sudaro susitarimus, skatinančius prekybą su kaimyninėmis regiono valstybėmis arba be dolerio. Indija yra sudariusi susitarimus su 22 šalimis dėl prekybos rupijomis; 90% Indijos ir Rusijos prekybos sandorių vykdomi vietos valiutomis. Naftą eksportuojančios valstybės, įskaitant Saudo Arabiją, taip pat yra sudariusios sandorių parduoti naftą kita valiuta, o ne doleriu.

Pastaraisiais metais pasaulinės prekybos tendencijos pakito ir šiandien didžiausi prekybos kanalai driekiasi tarp besivystančių šalių. Aštuoni iš dešimties sparčiausiai augančių prekybos koridorių aplenkia Jungtines Valstijas, bet daugelio jų galinė stotelė yra Kinijoje. Kuo labiau Amerika grasins muitais ir bandys paversti dolerį ginklu, tuo labiau buvę jos partneriai stengsis skatinti prekybą be Amerikos.

9. Privačių rinkų perviršis

Sparčiai augančios privačios akcijų ir kredito rinkos – nuo reguliavimo institucijų bėgančių investuotojų prieglobstis – nebėra tik nišinė alternatyva. Nuo 2000 m. JAV akcinių bendrovių skaičius sumažėjo beveik perpus – iki maždaug 4.000, o privačių korporacijų skaičius išaugo beveik penkiskart – iki maždaug 10.000.

Privačios rinkos tampa pirmu pasirinkimu įmonėms, siekiančioms pritraukti lėšų. Skolinimas privačiose rinkose didėja dvigubai sparčiau nei bankų skolinimas. Privačiose rinkose pritrauktas kapitalas visame pasaulyje neseniai viršijo viešose rinkose pritrauktą kapitalą.

O rizikų – dažnai neaiškių – daugėja. Prastėjanti kai kurių privataus kredito emitentų kokybė pasireiškia dideliais rizikingų paskolų įsipareigojimų neįvykdymo rodikliais. Kiti tam tikrų parduoti ketinamų produktų formą pakeičia tokiais būdais, kurie „išbando rizikos apsaugos priemonių ribas“. Kelios didelės bendrovės svarsto planus siūlyti privačią skolą biržiniuose fonduose, atviruose kasdienei viešajai prekybai, – tarsi plačioji visuomenė būtų pajėgi įvertinti turto, kurio rezultatus reikia pranešti kartą per ketvirtį (jei apskritai reikia), rizikingumą. 2025 m. gali būti atidžiau tikrinamas privačių rinkų išpopuliarėjimas ir su tuo susijęs piktnaudžiavimas.

10. Nėra stebuklingos injekcijos

Amerikiečiai yra išskirtiniai kitu aspektu – suaugusiųjų nutukimo lygis JAV yra didžiausias tarp visų išsivysčiusių pasaulio šalių (44%). Tad nenuostabu, kad Amerikos televizijos kanalus užplūdo palyginti naujos GLP-1 klasės svorį mažinančių vaistų reklamos, kuriose teigiama, kad šie vaistai yra puikus ir lengvas būdas numesti svorio.

[infogram id="3fd50e53-3836-4efe-895e-412fa2044b41" prefix="eUs" format="interactive" title="Copy: Rinkos: FT 2025 tendencijos grafikas 1"]

Praėjusį mėnesį paaiškėjo naujo tyrimo rezultatai: nustatyta, kad Jungtinėse Valstijose nutukimo lygis šiek tiek sumažėjo. Tyrimo autoriai teigia, kad netikėtą pokytį iš dalies galima paaiškinti GLP-1 klasės vaistais, pvz., „Ozempic“, o tai veikiausiai sukels dar daugiau šurmulio dėl šių itin populiarių preparatų, padedančių mesti svorį.

Tačiau, vis gausėjant su GLP-1 susijusių tyrimų, ne visos naujienos tokios pozityvios. Nustojus leistis šias injekcijas, didžioji dalis kilogramų sugrįžta. Slopindami apetitą, šie vaistai taip pat gali ardyti raumenis, paralyžiuoti skrandį ir sutrikdyti regėjimą. Greitai netekus daug riebalinio audinio, oda gali gėdingai nukabti matomose vietose, todėl internete vis dažniau ieškoma pagal tokias užklausas kaip „Ozempic“ sėdmenys“ ir „Ozempic“ kojos“.

Be abejo, šie vaistai atneša naudos, o prieštaraujantys investuotojai nėra gydytojai. Tačiau jie žino, kad tai, kas skamba per gerai, kad būtų tiesa, dažniausiai ir nėra tiesa. O šis greitas nutukimo problemos sprendimas gali pasirodyti esąs tik dar viena madinga dieta.