ECB pakėlė palūkanas 0,5 proc. punkto

Papildyta skyriumi „Ekonomistai: „vanagiškas“ ECB palūkanų didinimas brangins eurą ir paskolas“

Ketvirtadienį ECB nusprendė pakelti visas tris pagrindines palūkanų normas po 50 bazinių punktų, arba 0,5 proc. punkto.

Nuo bazinių ECB palūkanų normų priklauso ir tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR, su kuriomis siejamos daugelis būsto ir verslo paskolų. 

Palūkanos už kredito įstaigų indėlius ECB pasiekė 0%. 

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma padidėjo iki 0,5%, ribinio skolinimosi galimybės norma – iki 0,75%.

TAIP PAT KLAUSYKITE: Fondų valdytojas: ką reiškia ECB sprendimas didinti palūkanas, kaip tai atsilieps

Anksčiau ECB komunikavo siekį nuosekliai normalizuoti pinigų politiką, tačiau rekordinė, birželį 8,6% siekusi, infliacija paskatino spekuliacijas dėl didesnio ECB žingsnio.

„Valdančioji taryba mano, kad tikslinga daryti didesnį, negu buvo paskelbta jos ankstesniame posėdyje, pirmąjį žingsnį politikos palūkanų normų normalizavimo procese“, – teigiama ECB pinigų politikos sprendime.

                           Kylant palūkanoms – nauja VŽ būsto paskolų skaičiuoklė

ECB argumentuoja, kad 50 bazinių punktų palūkanos keliamos remiantis institucijos „atnaujintu infliacijos rizikos vertinimu“. Įtakos turėjo ir pristatyta nauja pinigų politikos priemonė, kuri esą turėtų užtikrinti, jog ECB sprendimai pasieks efektą. 

Naujoji priemonė

Kartu su sprendimų dėl palūkanų kėlimo patvirtintas ir naujasis pinigų politikos poveikio perdavimo apsaugos mechanizmas TPI (transmission protection instrument), skirtas apsaugoti labiausiai įsiskolinusių euro zonos šalių vyriausybes nuo itin spartaus jų obligacijų pajamingumų atotrūkio nuo saugesniųjų vyriausybių.

„Tai padės sugrąžinti infliaciją į Valdančiosios tarybos vidutinio laikotarpio tikslinį lygį, nes padės labiau įtvirtinti infliacijos lūkesčius ir užtikrinti, kad paklausos sąlygos būtų tinkamos jos norimo lygio infliacijai vidutiniu laikotarpiu pasiekti“, – teigia ECB ir nurodo, kad ateinančiuose posėdžiuose bus tęsiamas pinigų politikos „normalizavimas“.

„Toks šiandien žengtas didesnis pradinis žingsnis iš neigiamų palūkanų normų teritorijos sudaro prielaidas tam, kad ateityje konkrečius sprendimus dėl palūkanų normų Valdančioji taryba galėtų priimti atskirai per kiekvieną posėdį“, – teigia ECB.

Paprasčiau tariant, pagal TPI priemonę ECB vykdomi obligacijų pirkimai turėtų apsaugoti Italiją ar kitą euro zonos vyriausybę nuo stipraus skolinimosi kainos šoktelėjimo.

„Tikimės, kad šios priemonės neprireiks, bet jeigu prireiks, mes nedvejosime ją panaudoti, mes nedvejosime“, – po ECB pinigų politikos sprendimo vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžė C. Lagarde.  

Taip pat skaitykite: Europos ekonomika: Ch. Lagarde kovoja su „neįmanoma padėtimi“

Paskelbta naujoji pinigų politikos priemonė leis ECB rinkoje pirkti kai kurių vyriausybių obligacijas, kad, kaip teigia, suvaldytų „nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visoje euro zonoje“.

„Ši priemonė padės Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą“, – teigia ECB.

Ši priemonė yra itin aktuali periferinėms euro zonos šalims, ypač Italijai, kurioms dėl gausus įsiskolinimo, kylanti skolinimo kaina ypač apsunkintų įsipareigojimų vykdymą. 

Nors jau yra užbaigtos dvi – turto pirkimo programa (TPP) ir specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP), ECB dar tęsia pagal šias programas sugrįžusių lėšų reinvestavimą.

ECB nurodo, kad iš TPP programos sugrįžtančios lėšos bus reinvestuojamos „dar gana ilgą laiką po to“, kai bus pradėtos didinti palūkanos ir tiek laiko, kiek reikės užtikrinti didelį likvidumą rinkoje.

Lėšos, sugrįžusios iš SPPP, ketinamos reinvestuoti „bent iki 2024 m. pabaigos“.

Ekonomistai: „vanagiškas“ ECB palūkanų didinimas brangins eurą ir paskolas

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, sako, jog ECB 0,5 proc. punkto padidinus bazines palūkanų normas, netrukus turėtų padidėti ir EURIBOR.

„Tikėtina, kad kitą savaitę labiau šoktels EURIBOR  trumpiausių laikotarpių – vieno ir trijų mėnesių – palūkanų normos“, – BNS teigė T. Povilauskas.

Anot ekonomisto, trijų mėnesių EURIBOR palūkanų norma gali pakilti keliolika bazinių punktų – iki 0,3 proc. punkto, todėl kai kuriems gyventojams greičiau, nei prognozuota, pabrangs paskolos.

T. Povilauskas mano, kad rugsėjį ECB bazines palūkanų normas padidins taip pat 0,5 proc. punkto.

„Iš šiandienos sprendimo panašu, kad jeigu mes dabar turėjome penkiasdešimt bazinių punktų, tai didėja tikimybė, kad rugsėjį taip pat gali būti penkiasdešimt bazinių punktų“, – teigė ekonomistas.

Indrė Genytė-Pikčienė, „INVL Asset Management“ analitikė, sako, kad „vanagiškas“ ECB palūkanų didinimas dabar skirtas apriboti Europos ekonomikos kaitimą, o rudenį jų didinimas gali būti kuklesnis.

„Infliacija Europoje yra įsiautėjusi, o numatant, kad netolimoje ateityje išeis daug nepalankų duomenų dėl ekonomikos augimo, nuspręsta taikyti agresyvesnį pinigų politikos griežtinimą dabar, o rudeniop tuos žingsnelius daryti gerokai kuklesnius“ – mano ekonomistė.

Pasak jos, aukštesnės palūkanos stiprins eurą, o tai gali lemti mažesnes išlaidas Europai ir Lietuvai perkant energetinius produktus – naftą, dujas.

„Vanagiški sprendimai valiutai yra palankūs, ji stiprėja ir tai turėtų padėti eurui atsiplėšti nuo pariteto ir sustiprėti dolerio atžvilgiu, o žinant, kad mes ir visa Europa importuoja žaliavas doleriais, tai leistų eliminuoti dalį didžiulio energetinių kainų šoko“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Bet išlaikyti brangesnį eurą bus nelengva, nes JAV Federalinių rezervų sistema yra gerokai vanagiškesnė ir šalies ekonomikos sveikata leidžia tą politiką vykdyti, o euro zona yra labai fragmentuota, tad jos politikos griežtinimo sprintas gali greitai išsikvėpti“, – pridūrė ekonomistė.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, sako, kad, nepaisant agresyvių planų ir lūkesčių, daugėja ženklų, kad ECB neturės daug erdvės kelti bazines palūkanų normas. 

„Beveik visose euro zonos valstybėse realios gyventojų pajamos krenta – kainų augimas lenkia atlyginimų augimą. Tai jau savaime mažina ir mažins vartojimą bei galiausiai prislopins ir kainų augimą“, – komentare rašo ekonomistas.

Pasak jo, kol kas daugelyje šalių gyventojai pilna apimti dar nepajautė, kokios brangios yra gamtinės dujos bei elektra – vyriausybės šias išlaidas bent iš dalies kompensavo. Tačiau artėjančią žiemą rimta problema gali tapti ne tik elektros ir dujų kainos, bet ir jų trūkumas. Būtinybė mažinti jų suvartojimą gali reikšti kai kurių stambių pramonės įmonių veiklos apribojimą, o tai, tikėtina, pavirstų į platesnio masto ekonomikų nuosmukį, pastebi jis.

„Taigi, daugybinės ekonominės, geopolitinės ir politinės problemos rodo, kad šiandien prasidėjęs palūkanų normų kilimas neužsitęs. ECB turėjo parodyti, kad nori, gali ir turi reaguoti į didelę infliaciją, bet labai tikėtina, kad rudenį ji jau mažės, ekonomikos augimas išblės, o palūkanų normų kilimas sustos“, – spėja ekonomistas.

Padėties vertinimas

Birželį euro zonoje metinė infliacija siekė rekordinius 8,6% ir keturiskart viršijo tikslinį ECB lygį.

Po pinigų politikos posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje C. Lagarde pripažino, kad infliacija toliau išlieka „nepageidaujamai aukšta ir turėtų išlikti virš tikslinio lygio „dar kurį laką“.

„Vėliausi duomenys indikuoja (ekonomikos – VŽ) lėtesnį augimą, ir tai apniaukia perspektyvas antram pusmečiui ir toliau jo“, – teigė ECB prezidentė.

Birželio mėnesio prognozėse ECB ekonomistai euro zonoje šiems metams prognozavo 6,8% infliaciją, kitiems metams – 3,5% kainų augimą.

ECB ekonomistų vėliausiose prognozėse šiemet ir kitąmet laukiama 2,1% BVP augimo.  

[infogram id="8b31dc43-810c-4cf4-95d2-2335a9e300ac" prefix="LP2" format="interactive" title="Metinė infliacija euro zonoje 1997-2022 06"]