V. Juozapaitis: pokyčius LRT vadovo rinkimuose turi inicijuoti taryba

„Pirmiausia, taryba turi pasiūlyti, ką mes, kaip Seimas, kaip įstatymų leidybos institucija, turime padaryti, kaip pakeisti įstatymą, kad išeitum iš šito patinės situacijos, – BNS trečiadienį sakė parlamentaras. – Taryba turi prisiimti pilną atsakomybę.“

Taip jis kalbėjo LRT tarybai antradienį antrą kartą neišrinkus įstaigos generalinio direktoriaus, kai abu kandidatai – Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas – sulaukė vienodo skaičių tarybos narių balsų – po šešis.

Šiuo metu LRT tarybą sudaro 12 narių.

V. Juozapaitis pabrėžė, kad „visiems reikia susirinkit krūvon ir tartis“.

„Jeigu mes keičiame skaičių iš 12 į 13, tuomet kyla klausimas, kas bus 13-as. Jei atimame vieną ir darome 11, klausimas, ką mes atimame“, – svarstė politikas.

„Seimui valingai primesti kažkokį sprendimą šitoje situacijoje, mano akimis, būtų neteisinga. Jei Seimas tą daro savo valia, tai gali būti suprasta kaip politinis spaudimas, kurio neturi būti“, – pridūrė jis.

Parlamentaras apie pokyčių būtinybę trečiadienį teigė kalbėjęsis su LRT tarybos pirmininku Eugenijumi Valatka, Prezidentūra.

Jis atkreipė dėmesį, kad pokyčiai turėtų būti vykdomi prieš paskelbiant naują konkursą. Tai taip pat galėtų būti ir pačios tarybos įstatų keitimas, numatant atvirą balsavimą, o pirmininkui suteikiant lemiamą balsą.

„Sakyčiau, būtų objektyvu, jei jie atvirai pasisakytų už vieną, antrą ar trečią kandidatą“, – sakė valdančiųjų politikas.

Savo ruožtu Kultūros komiteto narys, opozicinių „valstiečių“ atstovas Robertas Šarknickas trečiadienį vykusio komiteto posėdžio metu sakė manantis, kad slapto balsavimo tradiciją derėtų išlaikyti.

„Gal būtų tas variantas artimesnis, pasitarus su teisininku, kad būtų plius vienas arba išminusuoti vieną. (...) Pritariu, kad reikia kuo greičiau susėsti su teisininkais, su visai, su visuomene pasitarti, nes tai nacionalinis transliuotojas“, – kalbėjo politikas.

Lygino su serialu

Iki kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovaus penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir A. Zabarauskas buvo favoritai ir per pirmąją, kovą vykusią atranką. Tada įstaigos vadovo taip pat nepavyko išrinkti jiems surinkus po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių.

E. Valatka antradienį teigė, kad birželio 20 dieną vyks LRT tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl naujo įstaigos vadovo konkurso paskelbimo. Pasak pirmininko, konkursas galėtų vykti rugsėjį.

A. Zabarauskas antradienį po tarybos posėdžio rašė pritariantis E. Valatkai, jog susiklosčiusi situacija yra neeilinė.

Jis „Facebook“ teigė susilaikysiąs nuo platesnių komentarų, o savo nuomonę žadėjo pateikti po birželio 20 dieną  vyksiančio LRT tarybos posėdžio, susipažinęs su viešai prieinamais jo nutarimais.

Tuo metu M. Garbačiauskaitė-Budrienė trečiadienį „Facebook“ rašė, kad „geriausi serialai sezoną pabaigia su intriga. Bet tokio serialo LRT dar nėra rodžiusi“.

„Gaila tik, kad pagrindinė siužetinė linija vyksta politiniuose ir su LRT konkuruojančios žiniasklaidos kuluaruose, visuomenei yra nematoma ir primena Kafkos „Procesą“. Nes jei būtų matoma, visuomenė sužinotų apie tai, kad kandidatų kvalifikacija, patirtis, įdirbis ir netgi programa bei prisistatymai daliai LRT tarybos neturi jokios reikšmės“, – teigė LRT vadovė.

„Konkurso organizavimas toks, koks yra dabar, neturi perspektyvos, reikalingi teisės aktų pakeitimai. Tikiu, kad atsakingos institucijos imsis šios iniciatyvos. Galbūt tai galėtų tapti gera proga pagal gerąsias Vakarų praktikas atitolinti LRT valdymą nuo politikų. Nes keista, kai kandidatai apie balsavimo rezultatus dar viešai jų nepaskelbus sužino iš vienos partijos atstovės „Facebook“, – pridūrė ji.

Šiuo metu LRT tarybą be E. Valatkos sudaro Irena Vaišvilaitė, Renaldas Gudauskas, Deimantas Jastramskis, Laura Matjošaitytė, Juozas Pabrėža, Giedrė Švedienė, Mindaugas Jurkynas, Norbertas Černiauskas, Renata Šerelytė-Mendeikienė, Darijus Beinoravičius ir Jonas Staselis.