E. Burke’as ir Th. Paine’as ginčijasi dėl principų

Edmundas Burke’as šioje karikatūroje vaizduojamas kaip jėzuitas. Mary Evans rinkinys. Kongreso bibliotekos kolekcija

Skaitydamas Edmundo Burke’o (1729–1797 m.), britų filosofo ir politiko, dažnai vadinamo moderniojo konservatizmo tėvu, raštus taip ir įsivaizduoji chalatuotą džentelmeną, dvare prie židinio su stiklu gėrimo samprotaujantį apie pasaulį politinio nestabilumo laikais.

Ir išties, bruzda britų kolonijos Amerikoje (parlamento narys E. Burke’as ragina kolegas nespausti kolonistų mokesčiais, tačiau nepriklausomybės siekiams griežtai nepritaria), griūva monarchija kaimyninėje Prancūzijoje, pasaulyje plinta įtartinos filosofinės idėjos. Anglijos žmonės, tikisi E. Burke’as, visai šitai sumaiščiai atsparūs, tačiau vis tiek neramu.

O štai Thomas Paine’as (1737–1809 m.) tuo metu čiuožia ant revoliucijų bangos kaip patyręs banglentininkas. Jo pamfletas „Sveikas protas“ (1776 m.), parduotas 75 000–100 000 egzempliorių tiražu, įtikino daugybę abejojančių kolonistų prisidėti prie Amerikos revoliucijos. Po valstybės tarnybos naujosiose JAV Th. Paine’as skuba dalyvauti Prancūzijos revoliucijoje, o paskui savo literatūrinį talentą sutelkia revoliucijai Anglijoje skatinti. Nors pastaroji ir neįvyko, Th. Paine’o įtaką politiniam liberalizmui sunku pervertinti.