Fokusai su maistu

Mandarinai iš mėsos irgi galėjo nustebinti svečius. „Wikipedios“ nuotr.

Visais laikais pokyliai ir puotos, kuriuos kėlė turtingieji, buvo skirti toli gražu ne vien pavalgyti. Iškėlęs gausią puotą galėjai aiškiai kitiems pademonstruoti savo statusą, turtus ir galybę.

Netgi svečio vieta prie stalo (valdovo – centre, ant pakylos, žemiausio rango svečio – tolimiausiame ilgo stalo gale) akivaizdžiai bylojo, kuris iš susirinkusių čia svarbus, o kuris – nelabai, kad ir kaip pūstųsi. Tuo pat metu didikams dirbantys virtuvės šefai turėjo puikią progą atskleisti visiems savuosius sugebėjimus, nustebinti susirinkusius svečius ir kartu pelnyti šeimininko palankumą.

Be abejonės, paprasčiausias būdas parodyti savo galybę – priblokšti visus valgių gausa. Stalai dažnai jeigu ne lūždavo, tai bent jau įtartinai braškėdavo nuo sudėto maisto svorio, kurio viso suvalgyti susirinkusieji nepajėgtų, net jeigu sėdėtų prie stalo neatsistodami visą savaitę. Tačiau toks nustebinimo būdas – vienas vulgariausių. Svečiai iš puotos tikėjosi toli gražu ne vien tik „duonos“, bet ir „žaidimų“, kitaip tariant, jie tikėjosi būti nustebinti, pralinksminti, sužavėti. Prie bendros atmosferos daug prisidėdavo gausus muzikantų būrys ir gerai išmuštruota juokdarių komanda. Tačiau ne mažiau čia svarbi buvo ir virtuvė, kuri sukurdavo tokių patiekalų, kad išsižiodavo net ir labiausiai patyrę puotų lankytojai.