G. Šimkus: su 10% įnašu būstui skolinsis apie penktadalis bankų klientų
Papildyta skyreliu „Dėl paskolų refinansavimo gyventojai sutaupys 220 mln. Eur“
„Mes skaičiuojame, kad tai yra apie 20% (bet kokias būsto paskolas imančių bankų klientų – BNS). Mes remiamės, kad apie 20% ėmė paskolą su 15% pradinio įnašo reikalavimu, tai darome prielaidą, kad tai daliai būtų taikomas dešimtukas“, – LB nekilnojamojo turto (NT) konferencijos metu surengtoje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G. Šimkus.
LB spalį atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus ir paskelbė, kad nuo kitų metų rugpjūčio pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą – 10% būsto vertės, o ne 15%, kaip yra dabar.
Pasak G. Šimkaus, būsto įperkamumui sugrįžus į priešpandeminį lygį būsto rinka atgyja, tačiau situacija didmiesčiuose siunčia „tam tikrus nerimo signalus“.
„Būstas didmiesčiuose tampa pakankamai brangus, jį įsigyti be paskolos yra sunku arba per sunku, per sudėtinga. Ir kaupimas pradiniam įnašui ilgėja. Pavyzdžiui, didmiesčiuose sukaupti pradinį įnašą būsto paskolai kartais trunka dešimtį metų. O kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jeigu pajamos šeimos mažesnės negu vidutinės, klausimas, kiek tai yra įmanoma“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.
Pasak jo, sumažinus pradinį įnašą iki 10% trečdaliu sutrumpės laikas, reikalingas sutaupyti tokią sumą.
LB sprendimu 10% įnašas galės būti taikomas, kai būsto pirkėjas per pastaruosius penkerius metus neturėjo nuosavo būsto. Tuo metu jį jau turintys, tačiau pirmą paskolą imantys žmonės turės sukaupti bent 15%.
30% pradinio įnašo ir toliau bus reikalaujama imant paskolą antram ar paskesniam būstui, o jei žmogus yra grąžinęs daugiau nei pusę ankstesnės paskolos, jam užteks ir 15%.
Reikalavimai nebus privalomi – kaip ir dabar, bankai individualiai spręs, kokį pradinį įnašą paskolos gavėjui nustatyti.
LB skelbia, kad dabar būsto paskolas su minimaliu pradiniu įnašu ima apie 37% visų pirmojo būsto pirkėjų, dalis jų mokėti didesnį įnašą nusprendžia savarankiškai.
LB taisyklių pakeitimai taip pat numato, jog paskolos įmoka negalės būti didesnė nei 50% žmogaus pajamų, kai palūkanų norma yra ne mažesnė nei 6%. Tai reiškia, jog bus tikrinama, ar paskolos gavėjai gali skirti daugiau nei pusę savo pajamų įmokai, jei palūkanų norma pakiltų iki 6%.
Šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys: įmoka neturi viršyti 40% ir 50% pajamų skaičiuojant su 5% palūkanų norma.
LB skaičiuoja, jog dėl nuostatų pakeitimų NT kainos per trejus metus galėtų ūgtelti apie 1,6% daugiau nei augtų įprastai.
Pensijų pinigai padidins būsto paklausą iki 10%
G. Šimkus sako, kad nuo kitų metų leidus žmonėms atsiimti lėšas iš antros pakopos pensijų fondų 2026–2027 metais, tai galėtų padidinti būsto paklausą nuo 3% iki 10%.
„Negalime turėti iliuzijų, kad tai nepaveiks nekilnojamo turto rinkos. Paveiks. Mūsų vertinimai rodo, kad būsto paklausa 2026–2027 metais galėtų padidėti nuo 3 iki 10%. Bet ta vertinimo skalė, intervalas yra pakankamai plati. Sakyčiau, nuo beveik nejaučiamo poveikio iki šiek tiek jaučiamo“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė G. Šimkus.
„2026-uosius metus būsto rinka pasitinka pakilimo fazėje ir mes intensyviai stebime, kaip pokyčiai veiks būsto ir paskolų paklausą“, – pridūrė LB vadovas.
Anot G. Šimkaus, vis dar nežinoma, kokia dalis lėšų bus atsiimama. Pasak jo, didelė dalis kaupiančiųjų yra sukaupę mažai – iki 5.000–6.000 Eur.
„Ir tikėtina, kad su pirmąja banga daugiau atsiims šitie asmenys. Vėlgi, jie atsiims tai, ką jie sukaupė, investicinę grąžą, bet dalis (pinigų – BNS) grįš į „Sodrą“. Ir vėlgi, ta suma bus dar mažesnė“, – aiškino LB vadovas.
„Kai mes kalbame apie būsto rinką ir naujo įsipareigojimo prisiėmimą, aš įsitikinęs, kad vis tik žmonės yra racionalūs ir supranta, kad tai yra įsipareigojimas 20–30 metų ir šiaip nešoka į tokį įsipareigojimą“, – teigė G. Šimkus.
Jis pažymėjo, kad nemažai analizių ir apklausų rodo, kad žmonės, atsiėmę lėšas iš antros pakopos, pirmenybę teiktų ne naujam įsipareigojimui, bet jau turimų skolų grąžinimui.
Dėl paskolų refinansavimo gyventojai sutaupys 220 mln. Eur
Esminiu šių metų pasikeitimu NT rinkoje G. Šimkus įvardijo vasarį įsigaliojusias palengvintas paskolų refinansavimo sąlygas. Jo teigimu, nuo to laiko gyventojai refinansavo 4.000 būsto paskolų, dar 24.000 atvejų buvo susitarta dėl palankesnių sąlygų.
Nuo 2024 m. pradžios buvo pasiekta 40.000 susitarimų dėl paskolos refinansavimo.
„Nuo 2024 metų pradžios mes turime tokią gerą padėtį, kad 40.000 būsto paskolų turėtojų pakeitė būsto paskolos kredito maržą, o tai lemia, kad 220 mln. Eur bus sutaupyta per paskolos gyvavimo laikotarpį“, – sakė G. Šimkus.
VERSLO TRIBŪNA
UAB „Preses nams“ išpirko visas ankstesnės Rygoje vystomo projekto „Preses nama kvartāls“ emisijos obligacijas, pagal kurias investuotojams buvo mokamos 10 % metinės palūkanos.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ pritraukė 4 mln. Eur investiciją iš energetikos, farmacijos, nekilnojamojo turto investicijų srityse veikiančios „Areus“ įmonių grupės. Pritrauktos lėšos bus skirtos sostinės Viršuliškėse plėtojamam dviejų 18 ir 17 aukštų daugiabučių projektui „Newton“.
Šiuo metu Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena spartų atsigavimą – numatoma, kad šie metai bus baigti pardavus apie 5000 naujų butų. Tai ženklus šuolis, palyginti su ankstesniais metais, ir ženklas, kad rinka grįžta prie normalios apimties.
„46 % alternatyvių investicijų!“ – skelbia „J. P. Morgan“ ataskaita apie ultraturtinguosius. Ką pirmiausia pagalvojote? „Gal ir man reikia privataus kapitalo fondo?“ Bet kita jūsų mintis turėtų būti: „Palaukite, kodėl man apskritai rūpi, ką daro žmonės, turintys atskirą biurą pinigams valdyti?“
„Aišku, iš pradžių buvo labiau persitarimai, paskui tik refinansavimai atsirado“, – pridūrė jis.
Pasak jo, prie gerėjančios būsto paskolos rinkos prisidėjo ir įsigaliojęs reikalavimas kredito įstaigoms siūlyti tiek fiksuotas, tiek kintamas palūkanų normas derantis dėl būsto paskolos.
„Nuo gegužės mėnesio įsigaliojo reikalavimas kredito įstaigoms pateikti tiek fiksuotos, tiek kintamos palūkanų normos siūlymą. Dabar matome, kad fiksuotų palūkanų dalis nuo praktiško jos neegzistavimo – 1% – pakilo iki 7%“, – sakė G. Šimkus.
Anot centrinio banko vadovo, paskolų kainodarą lėmė ir vartotojų mobilumas bei didėjanti konkurencija.
„Mes matome, kad būsto paskolų palūkanų normos reikšmingai pajudėjo žemyn. Be jokios abejonės, tai yra ir pinigų politikos rezultatas, bet taip pat tai yra ir būtent poveikis mažėjančios paskolų maržos. Ir jeigu dar prieš kurį laiką mes kalbėjome apie tai, kad būsto paskolos yra vienos brangiausių euro zonoje Lietuvoje, tai šiuo metu mes jau esame kažkur euro zonos viduryje“, – teigė G. Šimkus.
