Konstitucinis Teismas: patalpų savininkai gali išregistruoti svetimas įmones
„Patalpų savininkai – tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys – buvo užspeisti į kampą, nes negalėjo iš sau nuosavybės teise priklausančių patalpų išregistruoti neveikiančių arba piktybinių įmonių“, – atkreipia dėmesį Algirdas Pekšys, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, Įmonių teisės ir įsigijimų praktikos grupės vadovas
Juridinių asmenų registro nuostatai, apribojantys įmonių išregistravimo principus, įsigaliojo prieš dvejus metus. Pagal juos patalpų savininkai negalėjo inicijuoti įmonių iš savo patalpų išregistravimo net ir tuomet, kai nutrūkdavo patalpų savininko susitarimas su įmone dėl patalpų registracijai suteikimo ir įmonė įsiskolindavo už buveinės registravimo paslaugą.
Kiekviena veiklą pradedanti įmonė privalo turėti buveinės registruotą adresą. Buveinės registracijos prievolę turinčių įmonių Lietuvoje šiuo metu yra apie 85.000. Dalis jų nebeveikia, o dalies jų savininkai ar vadovai vengia bendradarbiauti su patalpų, kuriose registruota įmonės buveinė, savininkais.
„Konstitucinio Teismo sprendimas suteiks daugiau galimybių nekilnojamojo turto savininkams disponuoti nekilnojamuoju turtu jį parduodant ar nuomojant. Savininkai galės lengviau išregistruoti iš sau nuosavybės teise priklausančių patalpų neveikiančias ar nebendradarbiaujančias įmones, kurioms anksčiau buvo duotas sutikimas registruoti savo buveinę“, – aiškina p. Pekšys.
Iki šiol galiojęs reglamentavimas, anot jo, ribojo savininkų teises disponuoti nuosavybe ir apsunkino jų galimybę parduoti ar nuomoti patalpas. Nekilnojamojo turto pirkėjams paprastai yra nepriimtina, kad patalpose yra priregistruotų neveikiančių ar piktybiškai už paslaugas neatsiskaitančių įmonių. Pasitaikydavo atvejų, kai dėl šios priežasties užsitęsdavo, o kartais ir visai nutrūkdavo nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai. Dėl šio iš pirmo žvilgsnio nereikšmingo fakto nuomotojams, savo adresu turintiems įregistruotų neveikiančių įmonių, sunkiau konkuruoti nuomos rinkoje.
Konstitucinis Teismas vadovavosi nuostata, patalpų savininkai turi turėti teisę inicijuoti įmonių buveinės išregistravimą iš patalpų, nepriklausomai nuo įmonės teisinio statuso. Įskaitant ir tuos atvejus, kai įmonė nebevykdo susitarimo su patalpų savininku dėl buveinės adreso sutikimo, nemoka už paslaugas, įmonės vadovybės ar akcininkai yra nepasiekiami.
„Valstybė turi užtikrinti, kad įmonės būtų pasiekiamos ir Juridinių asmenų registre būtų aiškiai atskleistas kiekvienos įmonės adresas. Tačiau patalpų savininkai turi turėti galimybę atsikratyti kažkur dingusių, nebendradarbiaujančių, už paslaugas nemokančių įmonių, kurių buveinių adresai registruoti jų patalpose“, – pabrėžia advokatas.
Į Konstitucinį teismą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo sprendimo atsisakyti išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
