Lietuvos banko vadovas pasigenda naujo NT mokesčio modelio finansinio vertinimo
„Ko aš pasigendu, kai teikiami įvairūs siūlymai, kaip tai atliepia šituos siekius ir koks yra rezultatas, tame tarpe ir finansinis, iš tų visų siūlymų“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.
Pasak jo, NT mokesčio bazę išplėsti reikia ne tam, kad būtų gautos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšos, o tam, jog būtų surinkta daugiau pajamų į valstybės biudžetą iš tų šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenktų ekonomikos augimui.
„Savivalda, kiek teko skaityti viešojoje erdvėje, irgi deklaruoja, kad niekas nežada taikyti didesnių tarifų, (judama – BNS) labiau mažesnių tarifų link. Tai klausimas, koks yra rezultatas? Norėtųsi matyti kiekybinį įvertinimą“, – pridūrė jis.
Be to, G. Šimkus pastebėjo, kad dėl sudėtingo mokesčio apskaičiavimo jo administravimas bus brangesnis nei numatomi 0,5 mln. Eur.
„60 savivaldybių, 60 skirtingų verčių, iš tikrųjų, yra labai smulkmeniškas detalus apmokestinimas. Mūsų akimis, būtų galima dirbti su esama mokesčio sąranga, jį verčiant iš prabangos mokesčio į platesnį visuotinį turto mokestį“, – kalbėjo LB vadovas.
G. Šimkus pabrėžė, kad LB palaiko NT mokesčio bazės plėtimą taip sustiprinant savivaldybių finansinį savarankiškumą. Jis pakartojo, kad užtektų išplėsti dabartinį NT mokesčio modelį, nustatant žemesnes apmokestinimo ribas.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2% tarifu, tačiau tik nuo 150.000 Eur vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200.000 Eur.
Kaip skelbta, dabar 0,05–0,5% tarifą siūlomą taikyti ir 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos viršijančiam pagrindiniam būstui, sodams, fermoms, šiltnamiams, garažams, taip pat pagalbinio ūkio, mokslo, religinės bei poilsio paskirties statiniams ir patalpoms, jei jos neterminuotai ar ilgiau nei mėnesiui nėra perduotos juridiniam asmeniui.
Tuo metu aukštesnį – 0,5%–4% – tarifų intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komercinio naudojimo fizinių ir juridinių asmenų NT savivaldybės galėtų nustatyti 0,5%–3% mokesčio tarifą.
Likusiam NT siūloma nustatyti 0,5–3% komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms.
Išsamiau apie tai, kaip veiktų šis modelis, skaitykite čia.
Anksčiau Vyriausybė siūlė dabartinių tarifų komerciniams statiniams nekeisti ir palikti 0,5–3%, būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas, taikyti 0,06% tarifą, o viršijus 2 medianų vertę – 0,1%. Jos teigimu, pusė šalies gyventojų realiai nemokėtų mokesčio, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 Eur per metus.
Lietuvos bankas yra sukritikavęs Vyriausybės siūlomą naują NT apmokestinimą, esą jis, neatitinka kertinių geros mokesčių sistemos principų.
Šiuo metu NT mokesčiui liko paskutinis balsavimas Seime, tačiau kol kas jis atidėtas. Mindaugas Lingė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, teigė, kad dėl mokesčio priėmimo bus balsuojama tik esant garantijai, kad tai pavyks jį priimti. Jo teigimu, kompromisą dėl to pirmiausia reikia rasti koalicijoje.
Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 m., o pirmasis mokėjimas būtų 2026 m.
