Lietuvos bankas: siūlomas NT mokesčio modelis neatitinka geros mokesčių sistemos principų
Aurelijus Dabušinskas, LB Ekonomikos departamento direktorius, sako, jog dėl to, kad mokestis siejamas su mediana, tokios pat vertės turto savininkai skirtinguose miestuose mokėtų nevienodai ir taip šalyje būtų nukrypstama nuo „horizontalaus teisingumo“.
„Vilniuje 60.600 Eur vertės turtas nebūtų apmokestinamas, tačiau Akmenėje mokestį savininkas turėtų mokėti“, – bendrame Seimo Socialinių reikalų bei Biudžeto ir finansų komitetų posėdyje trečiadienį sakė A. Dabušinskas, pristatęs LB išvadas dėl Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos.
„Mokesčio modelis prasilenkia ir neatitinka dviejų kertinių geros mokesčių sistemos principų: horizontaliojo ir vertikaliojo“, – pridūrė jis.
Lietuvos banko atstovas akcentuoja, kad toks modelis būtų socialiai teisingas savivaldybės mastu, bet nacionaliniu mastu toks modelis negali būti laikomas kaip teisingas.
„Nukrypstama nuo vertikaliojo principo: 90.000 NT vertės atvejų Vilniuje mokesčių mokėti nereikėtų, Akmenės rajone keturis kartus mažesnės vertės turtas, bet mokėti reikėtų“, – teigė A. Dabušinskas.
LB skaičiavimu, naujas NT mokestis paliestų maždaug 400.000 gyventojų, kai dabar jis taikomas apie 16.000 savininkų: „Vidutiniškai mokestis sudarytų apie 16,5 Eur“.
Vyriausybės siūlymu būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), būtų taikomas 0,06% mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1%. Tai, kokia NT verčių mediana jūsų savivaldybėje, pasitikrinti galite čia.
Vyriausybė teigia, kad šio mokesčio pusė šalies gyventojų nemokėtų, o likusi dalis mokėtų vidutiniškai 14 Eur per metus.
Nors ministerija vienu iš tikslų įvardija procedūrų supaprastinamą, ekspertai sako, kad siūlomas apmokestinimas sudėtingas. Išsamiau apie tai skaitykite čia.
