Gigantišką transporto mazgą statantys lenkai į kitus savo oro uostus investuos 1,67 mlrd. Eur

Lenkijai paskelbus apie Centrinio komunikacijos uosto (lenk. Centralny Port Komunikacyjny, CPK) statybas, buvo nuogąstavimų, kad toks didelis centras nustelbs regioninius oro uostus, praneša Lenkijos verslo naujienų dienraštis „Puls Biznesu“.

Visiškai naujas oro uostas tarp sostinės Varšuvos ir Lodzės bus sujungtas su kitais didžiausiais šalies miestais automagistralėmis ir greitaisiais geležinkeliais. Iš pradžių tikėtasi naująjį oro uostą atidaryti 2027 m., tačiau dėl įvairių priežasčių, įskaitant įstatymų leidėjų kritiką, projektas buvo smarkiai atidėtas.

Pagal dabartinį planą, pagrindinis Lenkijos oro uostas turėtų pradėti veikti 2032 m., jis turėtų kainuoti apie 10 mlrd. Eur, o dar maždaug 20 mlrd. Eur bus skirti transporto mazgo projektui ir jį lydinčiai infrastruktūrai. Skaičiuojama, kad naujasis oro uostas bus pajėgus per metus aptarnauti 34 mln. keleivių.

Tačiau penkmečiu pavėlinus megastruktūros pabaigos terminą, tai duoda mažesniems oro uostams papildomo laiko investicijoms ir modernizacijai.

Investicijos atliekamos atliepiant augimą – praėjusiais metais Lenkijos oro uostai fiksavo 29,5% keleivių srauto augimą, lyginant su priešpandeminiais 2019 m.

Kaip praneša „Puls Biznesu“, Gdansko Lecho Walesos oro uostas investuos 500 mln. PLN (115 mln. Eur) orlaivių stovėjimo vietų padidinimui nuo 30 iki 45, orlaivių techninės priežiūros ir remonto (MRO) centro išplėtimui nuo dviejų iki keturių vietų, kurį tikimasi užbaigti iki 2028 m. 

Dalis lėšų taip pat bus skirta saulės elektrinių parkui įrengti, taip pat bus plečiamas oro uosto verslo rajonas „Airport City“. Šalia egzistuojančio viešbučio ir biurų pastato iki 2028 m. atsiras naujas 16.500 kv. m ploto pastatas, į kurį ketinama investuoti 180 mln. PLN. Ilgalaikis planas – šią oro uosto dalį išplėsti iki 100.000 kv. m ploto.

Šis oro uostas pažįstamas ir Lietuvos keliautojams. Į Gdanską iš Vilniaus prieš pandemiją skraidino „Wizz Air“, o vėliau, iki 2022 m. vasaros, tuo pačiu maršrutu skraidė „Ryanair“.

Katovicų oro uostui iki 2032 m. bus skirta 1,5 mlrd. PLN investicijų. Svarbiausi planai apims naujo keleivių terminalo ir kitos infrastruktūros statybą iki 2031 m., multimodalinį geležinkelio centrą (planuojama užbaigti 2026 m. vasarą), ketvirtą MRO angarą (planuojama užbaigti iki 2026 m. kovo).

Vroclavo oro uostas, gausiantis 463,5 mln. PLN injekciją, susitelks į keleivių srautų didinimą. Šie pinigai bus skirti terminalo išplėtimui, automobilių stovėjimo aikštelės vietų skaičiaus padidinimui iki 1.600. Darbus terminale planuojama baigti 2029 m. pirmoje pusėje.

Varšuvos Modlino oro uostas iki 2029 m. planuoja išplėsti esamo terminalo atvykimo ir išvykimo infrastruktūrą, pastatant keturis naujus vartus ir padidinant metinį aptarnaujamų keleivių skaičių iki 7 mln. Darbai taip pat apims lėktuvų stovėjimo vietų padidinimą, pakilimo ir kitų takų renovaciją. Iš viso naujos infrastruktūros statybos turėtų kainuoti beveik 350 mln. PLN.

Ščecino oro uostas tęs vykdomus darbus – 2020 m. pradėtą statyti terminalą ketinama užbaigti iki 2027 m. Jis priims iki 1,5 mln. keleivių per metus, šiam tikslui skirta 195 mln. PLN. Kitas svarbus oro uosto projektas – navigacinio apšvietimo įrengimas, kartu su reikalinga infrastruktūra (42 mln. PLN).

Kaip „Puls Biznesu“ kalbėjo Dominikas Sipinskas, aviacijos ekspertas analitikos įmonėje „Polytika Insight“, CPK statybos neigiamai nepaveiks mažesnių Lenkijos oro uostų plėtros.

„Regioniniai oro uostai orientuoti į trumpus ir vidutinius skrydžius. Tuo metu CPK pritrauks ilgų maršrutų skrydžius ir tranzitinius srautus. Visi vieni kitus papildys“, – aiškino jis.

Lietuvos susisiekimas su Lenkija kol kas yra labai minimalus. Kaimyninė šalis šiuo metu pasiekiama dviem maršrutais iš Vilniaus – LOT visus metus skraidina į Varšuvą Frederiko Chopino oro uostą, o „Air Baltic“ šį vasaros sezoną grąžino skrydžius į Krokuvą.