VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį
Liepos 26 d. Klaipėdoje prasideda 90-oji Jūros šventė.
Liepos 26– 28 d. vyksianti Jūros šventė minės 90-čio sukaktį. Klaipėdos kraštui tapus Didžiosios Lietuvos dalimi ir susigrąžinus uostą, jūra ypatingą reikšmę įgavo ne tik ekonominiame ir politiniame lygmenyje. Istoriniai šaltiniai liudija, kad 1934 m. įvykusi pirmoji Jūros šventė į Klaipėdą sukvietė per 60.000 (antra tiek, kiek gyveno visame mieste) žmonių iš visos Lietuvos. Šventės organizatoriai tikėjosi taip skatinti tautiečius pažinti uostamiestį ir priimti jį kaip neatskiriamą šalies dalį.
Liepos 27 d., šeštadienį, 18.30 val. Jūros šventės metu, Klaipėdos kruizinių laivų terminale, prasidės tradicinė Kuršių Marių regatos atidarymo bei apdovanojimų ceremonija.
Jūros šventės renginių programa čia.
Iki rugpjūčio 4 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), vyksta „Sugrįžimo dienų“ renginiai.
Po beveik 3-jus metus trukusio kapitalinio remonto atidaromas ŠMC lankytojams suteiks retą progą „pasimėgauti jo architektūros grožiu bei derme“ vaikštinėjant po tuščias parodų sales, vestibiulius ir kitas lankytojams skirtas erdves – fizinių kūrinių atidarymo dešimtadienį nebus eksponuojama, lankytojai girdės tik garsus iš praeityje čia vykusių projektų, parodų, garso instaliacijų.
Pasak Kęstučio Kuizino, ŠMC direktoriaus ir atidarymo projekto sumanytojo, taip siekiama pagerbti žymaus architekto Vytauto Čekanausko (1930–2010) praėjusio amžiaus 7-ąjį dešimtmetyje suprojektuotus parodų rūmus, „vieną gražiausių modernistinės Lietuvos architektūros statinių, atgimstantį naujam gyvenimo etapui su iš esmės atnaujinta pastato technine infrastruktūra bei nauju interjeru, kurį kruopščiai ir itin atsakingai, atsižvelgdami tiek į V. Čekanausko, tiek į ilgamečio ŠMC institucijos architekto Valdo Ozarinsko autorinį palikimą, sukūrė architektai Audrius ir Marina Bučai.“
Centro erdvėse skambės garso kūrinys „Sienų atmintis“, kurį iš daugelio pastate skambėjusių garsų į vientisą koliažą sujungė Antanas Dombrovskis, garso menininkas ir ilgametis ŠMC naktinis budėtojas. Maždaug valandos trukmės garso takelyje atgims ir įvairių autorių kūrinių garso takeliai bei garso projektai. Pasak ŠMC, dvi projekto dienos bus „skirtos publikos susibūrimams, performanso menui ir kitiems renginiams“.
Nuo liepos 25 iki rugpjūčio 4-osios vyksiančių ŠMC „Sugrįžimo dienų“ lankymas nemokamas, programa čia.
Liepos 26 d. Vilniaus muziejuje (Vokiečių g. 6), veikiančio ŠMC kaimynystėje, atidaroma nauja paroda „Nepatogus Vilnius”.
„Tai paroda ne apie nepatogius Vilniaus bortelius ar šaligatvius, bet apie mūsų empatiją, prietarus ir dalykus, kurie kartais (o gal dažnai) mus verčia jaustis nepatogiai. Norėjosi atkreipti dėmesį į tai, apie ką vengėm kalbėti pernai, švęsdami miesto jubiliejų. Šia paroda siekiame save ir miestiečius sugrąžinti į realybę. Paskatinti pastebėti, kad nepaisant Vilniaus grožio jame turime neišspręstų problemų, į kurias vertėtų atkreipti empatišką žvilgsnį“, – Vilniaus muziejaus pranešime cituojama jo vadovė Rasa Antanavičiūtė.
Tarp 10-ies parodos rengėjų pasirinktų temų – gatvės prostitucija, priklausomybė nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, antisemitizmas, mūsų santykis su pabėgėliais, LGBT+ bendruomenės nariais arba nuo seno Vilniuje gyvenančių kitų tautybių ir religijų žmonėmis, tai, kas egzistuoja už išblizginto miesto paviršiaus. Dalį parodos temų padiktavo Lietuvos socialinių mokslų centro kasmet atliekamas visuomenės nuostatų (socialinės distancijos) tyrimas.
Sykiu VŽ primena, kad Vilniaus muziejaus paroda „Krasnucha“, kurią parengė Vilniaus muziejus, veiks iki liepos 28 d.
Liepos 26, 27 d. Nidoje tęsiasi 24-asis „Nida Jazz Maratonas”.
Tradicinėje pamario džiazo šventėje – atlikėjai iš Brazilijos, Vokietijos, Olandijos, Lenkijos ir Lietuvos, festivalio programa skelbiama čia.
Kur džiazas, ten ir tenisas: iki liepos 27 d. Nidoje vyksta ir tradicinis „Nida Jazz Tennis Cup“ turnyras.
Plungėje, Mykolo Oginskio dvaro žirgyne, eksponuojamos Plungėje gimusio, pasaulio meno scenoje žinomo menininko Žilvino Kempino instaliacijos „Tūba“ ir „Flux“.
Ž. Kempino instaliacijos – kas ketverius metus rengiamos, Plungės dvare atidarytos IX Pasaulio žemaičių dailės parodos dalis. Dvaro žirgyne instaliuota 30 m ilgio „Tūba“ buvo rodyta Venecijos bienalėje, vėliau Brazilijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, kol tinkama jai parodyti vieta buvo rasta Lietuvoje.
IX Pasaulio žemaičių dailės paroda vyksta istoriniuose kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose, parke, žirgyne, oficinoje, laikrodinėje, joje eksponuojami daugiau nei 80-ies žymiausių iš šio regiono kilusių menininkų – ir Lietuvos dailės klasikų, ir ryškiausių šių dienų menininkų pasaulyje, ir jaunų talentų – darbai.
„Važiuok į Plungę ir nelauk, kad tau žemaičiai savo dailę atvežtų ir ant padėklo prie durų padėtų kur Vilniuje ar Kaune“, – sako vienas jos kuratorių, dailėtyrininkas dr. Viktoras Liutkus. Interviu su Viktoru Liukumi – čia.
Vilniaus katedros varpinėje eksponuojama specialiai šiai vietai sukurta menininko Žilvino Kempino instaliacija „Vėjalaikis“.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
„2023 m. rudenį buvau pakviestas sukurti kūrinį Katedros varpinėje. Nors pastatas labai komplikuotas dėl medinių perdangų, laiptų ir atvirų langų, negalėjau atsispirti pagundai padaryti įvietintą instaliaciją tokioje ypatingoje erdvėje. Man buvo svarbu, kad kūrinys nekliudytų pajusti pačios varpinės charakterio – kad nekonkuruotų su ja, jos neužgožtų, nekliudytų ją apžiūrėti. Tikslas buvo sukurti papildomąją darną, kai kūrinys išryškina architektūrą, o architektūra išryškina kūrinį“, – pasakoja instaliacijos autorius.
Žvilgios juodos juostos išryškina senovinę architektūrą – varpinės pirmo aukšto mūrai iškilo XIII a. Kinetinė skulptūra, 700 (+1) vertikalių magnetinių juostų, panašiai kaip medžio kamieno rievės, įvaizdina Vilniaus miesto metus, jungiasi į vientisą fizinį kūną: ir monumentalų, ir efemerišką.
Ž. Kempinas – vienas žymiausių, pasaulinio atgarsio sulaukęs lietuvių šiuolaikinis menininkas, nuo 1997 m. gyvena ir dirba Niujorke. Kuria minimalizmo bei optinio meno estetika paremtus kūrinius. Išskirtinis jo kūrybos bruožas – magnetinių juostų naudojimas. 2009 m. atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje, 2012 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Liepos 26, 27 d. Vilniuje, Televizijos bokšto (Sausio 13-osios g. 10) prieigose, bus galima stebėti nuo bokšto taurės atbrailos šokinėjančius BASE parašiutininkus.
Skelbiama, jog renginyje dalyvaus 10 sportininkų iš Lietuvos ir užsienio. Priklausomai nuo oro sąlygų, nuo Vilniaus TV bokšto taurės krašto (170 m) planuojama atlikti apie 100 šuolių.
Planuojamas laikas – nuo penktadienio ryto iki šeštadienio vakaro, 11–21 val. Daugiau informacijos –Vilniaus TV bokšto „Facebook“ paskyroje.
Liepos 27 d. 14 val. Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, prasidės Aviacijos šventė.
Žiūrovų laukia septynios valandos nepertraukiamų pramogų: įspūdingi asų skrydžiai, akrobatiniai triukai ir šou padangėse, antikvariniai automobiliai ir motociklai, ekspozicijos, edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, pramogos vaikams ir koncertai – ant žemės.
Ypatingas reginys – pirmą kartą Lietuvoje vyksiančios „Air Masters Cup Series“ varžybos: pilotai rodys savo meistriškumą, atlikdami vieną iš Pasaulio akrobatinio skraidymo čempionato užduočių – finalinį neapribotą laisvąjį skrydį (angl. final freestyle unlimited). Kiekvienas pilotas atliks 3,5–4 min. pasirodymus su specialiaisiais efektais. Varžybų dalyvių įgūdžius ir programos sudėtingumą vertins tarptautinės kategorijos teisėjai.
Dešimtys pilotų iš Lietuvos, Švedijos, Suomijos bei Latvijos atliks akrobatines, sinchronizuoto skrydžio ir solo skrydžių programas. Švedų „The Skycats“ kvies stebėti lėktuvo sparnais vaikščiojančius akrobatus.
.JPG)
Turtingą Kauno aviacijos istoriją bei legendinę S. Dariaus ir S. Girėno kelionę per Atlantą primins istorinio lėktuvo „Bellanca“ ir akrobatinės grupės „ANBO“ pasirodymas.
Šventės dalyviai turės progą pamatyti naujausią Lietuvos padangių erelį – IGL1 lėktuvą. Aviacijos fanai jį apibūdina kaip šiuolaikiniu funkcionalumu ir aukščiausiasis standartais bei klasikiniu-retro dizainu išsiskiriantį sportinį biplaną. Vos prieš kelis metus sukurtą lėktuvą pilotuos pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Žilvinas Lidžius.
Interviu su Ž. Lidžiumi galima skaityti ir klausyti čia.
Aviacijos šventės programa čia.
LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) veikia japonų meno paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai“ bei tapytojos Rūtės Merk darbū paroda „Pažadai“.
Japonų meno parodoje pristatoma Edo periodo (XVII–XIX a.) ukijo-ė grafika, ankstyvosios ir šiuolaikinės mangos, animės eskizai, animacinių filmų ištraukos bei šiuolaikinių Japonijos menininkų kūriniai. Daugiau nei 70-ies japonų menininkų darbai sugrupuoti į tris kategorijas – gražuolių (bijin) atvaizdai, pamėklių (yokai) baugios ar juokingos istorijos ir samurajų (bushi, samurai) žygdarbiai.
Pasak parodos kuratoriaus A. Gelūno, LMND vadovo, šia paroda siekta išryškinti sociokultūrinės revoliucijos, įvykusios XVII a. Edo laikotarpiu, ir šiuolaikinės Japonijos populiariosios kultūros, kuri plinta visame pasaulyje skaitmeniniais kanalais, ryšį. Japoniškosios urbanistinės erdvės aliuziją kuria parodos architektūra ir garso bei apšvietimo dizainas.
Žagarės sinagogoje atidaryta menininko Andrew Miksio fotografijų ciklo paroda BAXT, 2022 m. eksponuota MO muziejuje. BAXT yra A. Miksio tęstinis projektas, trukęs daugiau nei du dešimtmečius. Jo metu menininkas fiksavo Lietuvos romų bendruomenės gyvenimą visoje šalyje – nuo Vilniaus iki Žagarės.
Parodos BAXT eksponavimas Žagarėje simboliškas: A. Miksys miestą vadina viena iš Lietuvos romų sostinių. Parodos atidarymą lydės renginiai, skirti vietos romų bendruomenės pažinimui ir pripažinimui.
