VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Gegužės 26 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) 34-ojo koncertų sezono baigiamasis koncertas. Koncerto svečias – fortepijono virtuozas Alexanderis Paley.

A. Paley atliks C. Saint-Saenso koncertą fortepijonui Nr. 2. 1868 m. vos per tris savaites parašytas kūrinys iki šių dienų išlieka bene populiariausiu kompozitoriaus koncertu fortepijonui, pasižyminčiu netikėta stilių įvairove. „Jis prasideda Bachu ir baigiasi Offenbachu“, – yra sakęs žymus to meto lenkų pianistas ir kompozitorius Zygmuntas Stojowskis.

Antrojoje koncerto dalyje – austrų kompozitoriaus G. Mahlerio Pirmoji simfonija „Titanas“, jungianti simfoninės poemos vaizdingumą ir siužetinę liniją su klasikine simfonijai būdinga struktūra. Sukurti simfoniją – tai sukurti pasaulį,“ – sakė kompozitorius. 

Koncertą diriguos maestro Gintaras Rinkevičius. 

Pasibaigus koncertų salių sezonui, birželio 3–17 d. klausytojų lauks tradicinis LVSO vasaros festivalis po atviru dangumi. 

Gegužės 26, 27 d. nuo 19 val. Vilniuje, legendinio „Lelijos“ fabriko (Panerių g. 43) sukirpimo ceche, vyks „Mados infekcija“. 

Organizatoriai perspėja, jog į renginį bus įleidžiami asmenys nuo 16 metų, vaiki – griežtai neįleidžiami, o VŽ primena, jog „Lelijos“ siuvimo fabriko teritorijoje neilgai trukus pradės veikti technologijų miestelis. 

Informacija apie renginį – „Mados infekcijos“ feisbuko paskyroje. 

Gegužės 26–28 d. Vilniuje, Jaunimo teatre, tęsiasi 22-asis tarptautinis festivalis „Vilnius Mama jazz“. 

Judita Bartoševičienė, festivalio vadovė, sako, jog programos leitmotyvas – moterys džiaze – skirtingais rakursais skleisis visas keturias festivalio dienas. Festivalio programoje – pasaulinio garso žvaigždžių – moterų ir vyrų – koncertai ir galybė kitų veiklų – nuo nemokamų dieninių koncertų „Džiazo vitrinos“ scenoje iki „Lewben Art Foundtation“ kuruojamos šiuolaikinio meno ekspozicijos. 

Džiazo šventės atmosferą kurs daugybė kitų veiklų – autografų dalybos, interviu su muzikantais, vinilinių plokštelių ir albumų mainai, mentorystės programa, muzikos mugė, festivalio paštas ir kt. 

Gegužės 26 d. po koncertų Jaunimo teatre klube „Jazz Cellar 11“ koncertuos „Trio neda / labutis / banys“. 

Daugiau apie festivalį galima paskaityti čia, jo programa skelbiama čia. 

Gegužės 26–28 d. Vilniuje tęsiasi 50-asis tarptautinis festivalis „Skamba skamba kankliai“. 

Nuo 1973 m. rengiamas festivalis yra vienas iš nedaugelio Europoje vykstančių autentiškos etninės muzikos festivalių. 

Pagrindinė šių metų šventės vieta – Bernardinų sodas, kur ant pagrindinės festivalio scenos koncertuos vaikų, jaunimo, įvairių Lietuvos regionų ansambliai, grupės, svečiai iš užsienio. Penktadienį unikalų vakarą dovanos tradicinis „Sutartinių takas“, šeštadienį ir sekmadienį sode veiks vaišingiausias festivalio įvykis – tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė „Darbas meistrą giria“, o „Amatų kieme“ veiks kūrybinės dirbtuvės kiekvienam, panorusiam savo rankomis išbandyti liaudies meistrų amatą ir pasigaminti suvenyrą. 

Paskutinę „Skamba skamba kanklių“ dieną folkloro mylėtojai tradicinėmis dainomis, šokiais ir muzika pripildys senamiesčio gatves, kiemus, skverus ir Rotušės aikštę.

50-ojo festivalio programa skelbiama čia.  Gegužės 26–28 d. po aviru dangumi Kaunas švenčia 615-ąjį miesto gimtadienį. Pagrindinė renginių vieta – Nemuno ir Neries santaka. 

Trijų dienų gimtadienio šventės šūkis – „Kaunas – mūsų praeities ateitis“. Programoje – viduramžių miestelis, senovės amatų ir kitokios mugės, riterių turnyrai, ryškūs praėjusių metų – Europos kultūros sostinės – akcentai.

Pagrindinė šventės erdvė – Santakos parke ir aplink jį. Didžiojoje scenoje koncertuos Lietuvos bei užsienio atlikėjai, grupės ir didžėjai – GJan, Jessica Shy, Linas Adomaitis su Kauno miesto bigbendu, grupės „Garbanotas“, „Kamanių šilelis“, „Baltasis kiras“ ir kiti. 

Gimtadienio šventėje dalyvaus ir svečių – projektas „Someone Like You – The ADELE Songbook“ (Didžioji Britanija) bei pozityvusis trio „3Live Project“ (Latvija). 

Kaunietis elektroninės muzikos garsenybė „Ten Walls“ koncertuos su solistu iš Švedijos Jonatanu Backelie. Vakarėlio kulminacija taps pasaulio didžėjų pirmajame šimtuke besipuikuojantis norvegas Martinas Tungevaagas ir daugiau nei milijardą peržiūrų „Youtube“ platformoje su hitu „I'm an Albatraoz“ surinkęs švedų atlikėjas „AronChupa“.

Santakos parko Nemuno pakrantėje suplanuota jauki šeimų erdvė – piknikų, žaidimų, šokių, vaikų zonos. Kauno pilies pašonėje ties Nerimi iki P. Vileišio tilto nusidrieks pirčių zona. 

Senamiestyje veiks tradicinė mugė su maisto produktais, autentiškais ir tradiciniais amatininkų gaminiais. Laisvės alėjoje vyks „Kiemų šventė“, Senosios prieplaukos krantinėje ties vadinamuoju Daugirdo amfiteatru – šokantys muzikiniai fontanai. 

Šventės programoje – ir kultūros festivalis „Putvinskio gatvės diena“, kuriame dalyvaus Kauno menininkų namų kuratorių atrinkti kūrėjai(os) – trapdisciplininė menininkė Julija Pociūtė, performanso menininkė Gabrielė Vetkinaitė, šių metų „JCDecaux premijos“ laimėtojų duetas „allsofeatherlightseven“, judesį ir svorį tyrinėjanti kūrėja Aistė Jančiūtė ir kt. Teatro grupė „Teatrariumas“ pakvies patirti Anykščių šilelį pojūčių spektaklyje pagal Antano Baranausko kūrybą. 

Visa Kauno gimtadienio programa – čia.  

Gegužės 27 d. 18 val. Vilniuje, Dūmų fabrike (Dūmų g. 5) – Geteborgo (Švedija) Alternatyviojo orkestro (GAO) koncertas „Diversity Soul“. 

Atlikėjo, kompozitoriaus, aktoriaus, koncertų organizatoriaus Jorge's Alcaide 2013-aisiais suburtas orkestras groja muziką, kuri jungia skirtingas kultūras ir etnines grupes. Tai sufleruoja ir orkestro muzikantų kilmė – jie gyvena Geteborge, Švedijoje, bet daugelis jų kilę iš kitų šalių: Ispanijos, Senegalo, Irano, Kurdistano, Makedonijos, Graikijos, Turkijos, Belgijos, Čekijoje, Danijos, Argentinos, Čilės, Peru, Brazilijos. Muzikantų skaičius skirtinguose projektuose skiriasi, bet įprasta jų sudėtis – apie 30 atlikėjų. 

GAO prisistato kaip projektas, kuris „dirba remdamasis įvairovės, žaismingumo, normų kritikos ir demokratijos principais“. Taigi – kažkas netikėto ir intriguojančio. 

Gegužės 28 d. – paskutinis skambutis aplankyti Patricijos Jurkšaitytės parodą „Iliuzoriumas“ Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4). 

Patricija Jurkšaitytė (g. 1968) – viena žinomiausių šiuolaikinės konceptualios tapybos atstovių, kūrybinį kelią pradėjusi XX a. 9 dešimtmetį drauge su vadinamąja „lūžio karta“, įtvirtinusia Lietuvos šiuolaikinio meno pagrindus. Priešingai nei kitiems tos kartos kūrėjams, Jurkšaitytei įkvėpimo šaltinis visuomet buvo klasikinė dailė, renesanso, baroko, mažųjų olandų meistrų tapyba ir visoms epochoms būdinga amžina žiūrovo pastanga atkerėti atvaizdą, žvilgtelėti, kas slypi anapus jo. 

Išskirtiniu Jurkšaitytės kūrybos ženklu tapo žinomų renesano, baroko meistrų tapybos šedevrų imitavimas, ištrinant pagrindinius personažus. Autorė mėgsta žaisti intelektiniu paradoksu – tai, kas neregima, yra apčiuopiama, o tai, kas regima, atrodo nepatikima ir netikra. „Išardyti“ klasikinius žanrus, tokius kaip peizažas, interjeras, portretas ar natiurmortas, ir panaudoti juos ne pagal paskirtį – vienas ryškiausių Jurkšaitytės rebuso kūrimo būdų. 

Parodos kuratorė – Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, kūrinius parodai paskolino Mo muziejus, „Lewben Art Foundation“, „Solds Real Estate“ (Agnė ir Tadas Navickai), Patricija Poderytė, Gintautas Galvanauskas, Daiva ir Helmutas Šabasevičiai. 

Dailėtyrininkės Jolitos Liškevičienės tekstą „Apelsinais kvepiantis laikas, arba Apie Patricijos Jurkšaitytės parodą“ galima paskaityti čia. 

Visas Lietuvos dailės muziejaus parodas galima rasti čia. 

Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, atidaryta paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“. 

Joje pirmą kartą Baltijos šalyse taip išsamiai pristatoma į Paryžių emigravusių litvakų (Lietuvos žydų) dailininkų kūryba: dvi dešimtys Paryžiaus mokyklos menininkų ir daugiau kaip šimtas jų kūrinių. 

Parodai darbus skolino Judaizmo meno ir istorijos muziejus Paryžiuje, Ida Chagall ir Michelis Brodsky, atstovaujami ponios Meret Meyer, Prancūzijos judaizmo fondas, Pompidou centras, Fontene-su-Bua miesto merija, taip pat Lietuvos meno institucijos – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, „Lewben Art Foundation“, Tumo galerija bei Prancūzijos ir Lietuvos kolekcininkai – Alexander Chwoles, Milij Chwoles, Darius Lebedzinskas, Gražina Petraitienė, Martynas Tinfavičius ir Myriam Vogel, Egidijus Žvirblis. 

Plačiau apie parodą – čia.  Mėgstančius savaitgaliais pakeliauti po Lietuvą Ilzenbergo dvaras Rokiškio rajone kviečia pasigrožėti žydinčiomis tulpėmis, o įspūdingų vaizdų žada iki pat rudens

Ilzenbergo dvaro parkas užima 17,5 ha plotą, kuriame, pasak „dvariškių“ šventė akims tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. 

Angliško stiliaus parko teritorijoje yra trys tvenkiniai, atkurtos alėjos bei takai, auga sodas, sutvarkyta ežero pakrantė, įrengtas „Meilės tiltas“, nutiesti pasivaikščiojimo takai, įrengtos įvairios poilsio ir pramogų aikštelės, atstatytas svirnas, rūkykla, pirtis, oficina, patrankų aikštelė – tikrai yra ką pamatyti. 

Ilzenbergo dvaras išsiskiria ne tik įspūdingu parku, bet ir vienu šiauriausių pasaulyje vynuogynu. Jis įveistas kalvotame landšafte – vaizdas primena Italiją ar Prancūziją.