Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – galingas litvakų sugrįžimas
Pasak dr. Arūno Gelūno, LNDM generalinio direktoriaus, reikšmingą indėlį pasaulio meno istorijoje palikę litvakai Lietuvos kontekste vis dar nėra sulaukę pelnyto dėmesio.
„Beveik kiekviename svarbiame pasaulio muziejuje rasime kūrinių, sukurtų iš Lietuvos ar platesnės teritorijos, kadaise vadintos Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, kilusių žydų tapytojų, skulptorių ar šiuolaikinio meno kūrėjų. Galbūt klystu, tačiau neapleidžia pojūtis, kad Lietuvoje šie menininkai, nors nuo seno kėlė susižavėjimą, nebuvo laikomi visateise Lietuvos kultūros istorijos dalimi. Galima sakyti, kad paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“ yra viena iš svarbių pastangų, ypatingų meninių ir istorinių nuotykių sugrąžinant reikšmingą šios istorijos dalį“, – LNDM pranešime cituojamas institucijos vadovas.
Paryžiaus mokykla
XX a. pradžioje Paryžiaus meno scenoje buvo daug žydų, atvykusių ir iš Europos didmiesčių, ir iš Rusijos imperijos žydų miestelių bei kaimų (štetlų).
Pasak parodos kuratorės dr. Vilmos Gradinskaitės, į Paryžių litvakai emigravo dviem bangomis. Pirmoji plūstelėjo prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tada emigravo Marcas Chagallas ir Ossipas Zadkine (abu atvyko į Paryžių 1910 m.) bei Vilniaus piešimo mokyklos mokiniai Jacques Lipchitzas (1909), Pinchus Kremegne ir Michaelis Kikoine (1912), Emmanuelis Mane-Katzas (1913), Simonas Glatzeris (1914).
Pasibaigus karui, jau iš laisvosios Lietuvos išvažiavę Jokūbas Mesenbliumas (1924), Maxas Bandas (1924) ir Neemija Arbit Blatas (1926) papildė litvakų dailininkų bendruomenę Paryžiuje.
Dauguma menininkų migrantų ėmė kurtis Montparnasse rajone, kuris buvo pigesnis už tuo metu populiarius meno rajonus Monmartre ir Bato Lavuar. Nuo 1900-ųjų Pasaulinės dailės parodos išlikęs paviljonas-vyninė ir keletas kitų aplinkinių pastatų skulptoriaus Alfredo Boucherio buvo suskirstyti į nedideles studijas (jų buvo apie 80), kuriose galėjo prisiglausti ir kurti pinigų neturintys menininkai. Dėl apvalios formos ir jame zujančių dailininkų, paviljonas buvo pramintas La Ruche – Aviliu.
Gausi litvakų dailininkų migracija ir koncentruotas gyvenimas Avilyje, kur jie buvo laisvi eksperimentuoti, lėmė naujos meno krypties – „Ecole de Paris“, Paryžiaus mokyklos, susiformavimą.
Dauguma litvakų, gimę ir augę religingose žydų šeimose nedideliuose Rytų Europos miesteliuose – štetluose, atsinešė į Paryžių unikalią jauseną ir pasaulėžiūrą. Žydiškoji štetlo kultūra ir savitas tautinio meno supratimas litvakų kūryboje susipynė su moderniomis to meto Paryžiaus meno kryptimis – postimpresionizmu, kubizmu, futurizmu ir fovizmu. Ši sintezė ir suformavo „Ecole de Paris“ kryptį, kuri dar vadinama prancūziškuoju arba prancūziškuoju–žydiškuoju ekspresionizmu.
Prancūziškojo ekspresionizmo stilistika buvo populiari nuo 1910 iki 1940 metų. „Ecole de Paris“ krypčiai atstovavo keli šimtai dailininkų, tarp jų – apie 60 litvakų iš Rytų Europos ir daugiau nei 150 žydų dailininkų iš viso pasaulio.“
Vytauto Kasiulio dailės muziejuje atidaromoje parodoje pristatomas 21 Ecole de Paris dailininkas – Markas Antokolskis, Arbit Blatas, Naumas Aronsonas, Maksas Bandas, Mišelis Breneris, Viktoras Breneris, Osipas Cadkinas, Rafaelis Chvolesas, Ilja Gincburgas, Leonas Indenbaumas, Mišelis Kikoinas, Pinchus Kremenis, Žakas Lipšicas, Emanuelis Manė-Kacas, Jokūbas Mesenbliumas, Lazaris Segalas, Chaimas Sutinas, Borisas Šacas, Markas Šagalas, Žakas Šapiras, Viljamas Zorachas.
Edukacijos visiems
Pasak parodos rengėjų, litvakai į pasaulio dailės istoriją įrašė savo puslapį, bet jų istorijos pradžioje buvo Lietuva, tad paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“ daliai šių menininkų tarsi suteikia galimybę vėl susitikti gimtajame krašte.
Šį „susitikimą“ lydės nemokamų paskaitų ir ekskursijų ciklas „Žydiški etiudai“. Pirmasis renginys visai šeimai numatytas gegužės 28 d. – kol suaugusiesiems „Dingusio štetlo“ tyrėja dr. Jolanta Mickutė pristatinės gimtojo lietuviškojo štetlo vaizdinius Chagallo kūryboje, mažieji susipažins su žydų kultūros bei religijos elementais, žaidimais, tradicijomis, gyvenimo būdu.
Paskaitas apie išskirtines litvakų asmenybes – Lipchitzą ir išeivį iš Lenkijos Rafaelį Chwolesą skaitys Samuelio Bako muziejaus vadovė Ieva Šadzevičienė ir muziejininkė Aušra Rožankevičiūtė, o rudenį į Lietuvą atvyks ir paskaitą apie šiuolaikinį judaikos meną skaitys kuratorė Pascale Samuel iš Judaizmo meno ir istorijos muziejaus Paryžiuje.
Parodai darbus skolino Judaizmo meno ir istorijos muziejus Paryžiuje, Ida Chagall ir Michelis Brodsky, atstovaujami ponios Meret Meyer, Prancūzijos judaizmo fondas, Pompidou centras, Fontene-su-Bua miesto merija, taip pat Lietuvos meno institucijos – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, „Lewben Art Foundation“, Tumo galerija bei Prancūzijos ir Lietuvos kolekcininkai – Alexander Chwoles, Milij Chwoles, Darius Lebedzinskas, Gražina Petraitienė, Martynas Tinfavičius ir Myriam Vogel, Egidijus Žvirblis.
Paroda veiks iki rugsėjo 29 d.
