Vilniaus muziejaus parodoje – kaip Vilnius tapo moderniu miestu

XIX ir XX amžių sandūroje žmonės pradėjo gyventi tokiuose būstuose, kokiuose gyvename dabar, su įvairiais patogumais. Anot parodos kuratorių – įprastai kalbama apie didikų, dvarų interjerus, tačiau apie miestiečių būstus ir buitį kalbama kur kas rečiau, tad šioje parodoje nuspręsta pristatyti būtent pastaruosius. 

Modernizuotas dėl smarvės

Pasak Vilniaus muziejaus tyrėjos Aelitos Ambrulevičiūtės, parodos kuratorės, viena iš pagrindinių miesto buities modernizacijos priežasčių buvo nemalonūs kvapai. XIX a. Vilniaus gyventojų skaičius augo, tačiau vieningos kanalizacijos nebuvo, dėl to sparčiai plito įvairios infekcinės ligos. Miestai buvo priversti imtis reformų.

Palyginti su Vakarų Europa, miestų reformų atžvilgiu Rusijos imperija vėlavo, Vilnius taip pat. Modernizavimas į Vilnių atėjo pamažu – 1878 m. buvo išleisti Vilniaus aplinkotvarkos nuostatai. Pradėta tvarkyti gatves, apšvietimą, įvairūs sanitariniai nuostatai persikėlė į būstą. Tai ir rodoma parodoje. 

Anot jos rengėjų, miestiečių būsto interjero transformacijas lėmė besikeičiantis sanitarijos suvokimas – kintant nuostatoms apie higieną, žmonės savo būstuose atsisakydavo sunkių kilimų, gausių dulkes kaupiančių dekoracijų, rinkdavosi šviesesnius tapetus, baldus, atsisakydavo nebūtinų detalių.

„Parodoje miestiečių būsto modernėjimas pristatomas kontrasto būdu. Čia inscenizuojami du interjerai, kuriuos sugalvojome ne šiaip sau, bet sukūrėme pagal dvi istorines nuotraukas. Viena iš jų – vilniečio Teplovo būsto fotografija, pristatanti nehigienišką būstą. Čia matosi tekstilės pramonės suklestėjimas – kilimai, portjeros, kaupiasi dulkės, viskas sunku. Kitas interjeras – Kosakovskių namų Varšuvoje nuotrauka. Čia – tik pavyzdys, panašių pavyzdžių apstu ir iš Peterburgo bei kitų miestų. Šis interjeras lakoniškesnis, ant sienų kabo reklaminiai skelbimai, tuščia erdvė, nesikaupia blakės ir kiti kenkėjai“, – sako kuratorė Eglė Bagušinskaitė.

Higienišką interjerą pristatančioje parodos dalyje eksponuojama lova. Ji buvo pagaminta Varšuvos metalo fabrike, o parodai pasiskolinta iš Kaltanėnų klebonijos. Visi parodos eksponatai – autentiški, dauguma – vilniečių namuose naudoti baldai bei kiti artefaktai.

Naujienos iš parodų

Miestiečius mados pasiekdavo per parodas bei katalogus. Pramonės ir interjero parodos, kuriose būdavo inscenizuojami madingi interjerai, vyko visame pasaulyje – būdavo rengiamos pasaulinės, regioninės, ir visos Rusijos imperijos, ir atskirų miestų parodos.

Pasak kuratorės Dalios Klajumienės, 1908 m. Vilniuje buvo įsteigta būsto įrengimo draugija, kuri po metų surengė parodą ir išleido katalogą. Pirmasis to katalogo sakinys iškalbingas – „Parodyk savo būstą, pasakysiu, kas tu“. Tame kataloge – daug straipsnių apie higieniškąją būsto estetiką.

Parodoje galima išvysti Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rusijos imperijoje išleistų leidinių, kuriuos prenumeruodavo tiek vilniečiai, tiek visos Lietuvos gyventojai.

Paroda kaip mokslo populiarinimas

Rasa Antanavičiūtė, Vilniaus muziejaus direktorė, sako, jog ši paroda buvo rengiama kaip mokslinio tyrimo populiarinimo projektas. Projektas apima ilgesnį laikotarpį, paroda – trumpesnį, bet „visa tai yra apie Vilniaus tapsmą moderniu miestu“.

Anot parodos komandos, tai – gražiausia iki šiol Vilniaus muziejaus paroda. Parodos dizainu ir architektūra rūpinosi menotyrininkas, architektūros istorikas Marius Daraškevičius, architektė Vida Miškūnaitė-Jarošienė bei grafikos dizainerė Aurelija Slapšytė.

Parodoje Vilniaus muziejaus lankytojų laukia šeimoms parengtas maršrutas, kurį sudaro šešiolika stotelių su klausimais apie konkrečius parodos eksponatus, leidžiančius geriau parodos esmę suprasti tiek dideliems, tiek mažiems. Vaikų parodoje laukia istorinių tapetų spalvinimo lapai. Ekspozicijoje galima naudotis kuratorių parengtu žodynėliu, paaiškinančiu įvairius, šiandien retai sutinkamus terminus, balsuoti už labiausiai patinkantį parodoje atkurtą interjerą, bei vilnietiška senovinė vonia, kurią galima pasimatuoti.

Parodą lydės kuratorių paskaitos bei ekskursijos po Vilnių, M. Daraškevičiaus paskaita apie patogumus bei grožį XIX a. pabaigos–XX a. pradžios dvaruose.

Paroda „Apie patogumą ir grožį: pokyčiai vilniečių namuose 1870–1918 metais“ Vilniaus muziejuje veiks iki gruodžio 31 dienos.

Paroda yra integrali mokslinio projekto, „Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas 1870–1940 metais“ (Nr. P-MOD-21-3), vykdomo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, dalis. Projektas parengtas pagal Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės mokslo programos remiamą veiklos kryptį „Modernybė Lietuvoje“. Vilniaus muziejus yra šio projekto partneris.

Parengta pagal Vilniaus muziejaus informaciją.