Muzikos festivalis Latviją garsina tarptautinėje erdvėje

„Kas galėtų londonietį ar Berlyno gyventoją sudominti atvykti į Latviją?“ Atsakymo į šį klausimą paieškos atvedė prie idėjos, nuskambėjusios plačiai šią vasarą – pirmąsyk surengtas Rygos Jūrmalos muzikinis festivalis. Klasikinės muzikos mylėtojams jis siūlo puokštę rinktinių pasaulinio garso atlikėjų ir pretenduoja tapti vienu laukiamiausių muzikinių įvykių Europoje.

Keturis vasaros savaitgalius Rygos ir Jūrmalos muzikinėse erdvėse skambantis simfoninės muzikos ir atlikėjų festivalis – daugiau nei tiesiog kultūrinis renginys. Geriausi pasaulio orkestrai bei solistai drauge su pajūrio kurorto aura gali paversti mūsų kaimynę valstybę stipriu traukos centru daugiatautei publikai iš įvairių Europos šalių.

Gilios muzikinės tradicijos

„Mūsų tikslas – pasiekti, kad Latvija būtų ryški ir gerai matoma pasaulio žemėlapyje, – neslepia festivalio direktorė Zane Čulkstēna. – Norime paskleisti žinutę, kad muzika čia turi ypatingą reikšmę, kad nesame tauta, kuriai įdomu tik rinkti grybus miškų tankumynuose.“

Miškų Latvijoje išties netrūksta, todėl grybavimas čia tikrai labai populiarus. Tačiau vargu ar šis pomėgis pajėgus sutraukti minias turistų ir išgarsinti šalį. O štai aukščiausios prabos koncertai – neabejotinai, įsitikinę Rygos Jūrmalos festivalio rengėjai. Juolab kad muzikinė iniciatyva – ne dirbtinai sukurtas darinys, o organiška, natūrali šalies tradicija, kuria labai didžiuojamasi. Tankus muzikos mokyklų tinklas apraizgęs ne tik Latvijos didmiesčius, bet ir regionus, jas lanko kas 12 moksleivis. Kaip ir kita Baltijos jūros valstybė – Suomija – Latvija išaugina pavydėtinai daug tarptautinio pripažinimo sulaukiančių dirigentų ir atlikėjų, o klasikinės muzikos koncertai pritraukia jaunesnę auditoriją nei įprastai Vakarų Europoje.

„Plačiai prieinamas muzikinis išsilavinimas yra mūsų tautos pasididžiavimas. Jis leidžia išugdyti ne tik talentus, bet ir klausytojus“, – kartkartėmis pasigirstančią kritiką dėl muzikos mokykloms išdalijamo net trečdalio kultūros biudžeto skiriamo atremia Latvijos kultūros ministras Nauris Puntulis.

Pasak Z. Čulkstēnos, festivalio idėja gimė svarstant, kuo Latvija galėtų sudominti Londono ar Berlyno gyventoją. Mintis apie prestižinį simfoninės ir kamerinės muzikos festivalį, kuris galėtų lygiuotis į Europoje klausytojų minias sutraukiančius Verbjė, Liucernos, Beiruto festivalius, pasirodė itin tinkama.

„Organizuodami šį festivalį rinkomės tik geriausius iš geriausių“, – sako jo direktorė. Programoje greta pasaulio simfoninės ir kamerinės muzikos elito rikiuojasi ir kylančios muzikos žvaigždės, ryškūs jaunieji talentai. Festivalio meno vadovas – švedas Martinas Engstroemas, žymiojo Verbjė festivalio Šveicarijoje sumanytojas. Jūrmalos Rygos festivalį rengia privatus verslo fondas „RJMF Foundation“, sutelkęs būrį filantropų verslininkų, daugiausiai latvių kilmės.

Maža šalis – dideli vardai

Rygos Jūrmalos muzikinio festivalio rengėjai tikisi pritraukti ne tik išlavintą muzikinį skonį turinčią nacionalinę auditoriją, bet ir svečių iš kitų šalių. Tokia ir festivalio koncepcija: į atskirus savaitgalinius mini-festivalius išskaidytas renginys, suteikiantis progą pasimėgauti ne tik gera muzika, bet ir turiningu poilsiu. Vieta ir laikas parinkti neatsitiktinai: Latvija – pajūrio valstybė ir vasarą svečiams tikrai turi ką pasiūlyti. Didžioji dalis festivalio renginių vyksta Jūrmaloje, kur muziką kviečiama derinti su kurortiniu poilsiu.

Pirmąjį Rygos Jūrmalos festivalį atidarė Bavarijos radijo simfoninis orkestras kartu su pasaulinio garso solistais – smuikininku Julianu Rachlinu ir pianistu Rudolfu Buchbinderiu. Dienomis koncertai iš Latvijos nacionalinės operos persikeldavo į kamerinės muzikos Didžiosios gildijos salę, kurioje fortepijonu skambino ir lietuvis Lukas Geniušas.

Festivalyje pasirodo ir daugybė solistų iš viso pasaulio: pianistai Murray Perahia, Yuja Wang ir Seong-Jin Cho, smuikininkas Vadimas Repinas, violočelininkas Mischa Maisky, tenoras Josephas Calleja, gitaristas MILOŠ, solistai Ying Fang, ir Benjaminas Applas, pianistas Janas Lisieckis, Denis Kozhukhinas ir Lucas Debargue, smuikininkė Alexandra Conunova, violončelininkas Edgaras Moreau.

Rugpjūtį festivalio koncertai vyksta „Dzintari“ koncertų salėje Jūrmaloje. Čia paskutiniais du vasaros savaitgalius bus galima stebėti vienus laukiamiausių pasirodymų: gros Z. Mehta diriguojamas Izraelio filharmonijos orkestras (rugpjūčio 23 ir 25 d.) bei Londono simfoninis orkestras su G. Noseda priešakyje (rugpjūčio 30 ir 31 d.).

„Kultūros lauke laimėjimai nepriklauso nuo šalies dydžio, – įsitikinęs Latvijos prezidentas Egilsas Levitsas. – Vertinant pasiekimus muzikoje, Latvija yra milžiniška valstybė“.

Prezidentas palaiko privačių festivalio steigėjų iniciatyvą, regėdamas ją kaip galimybę pozicionuoti valstybę tarptautinėje arenoje. Tiek festivalio rengėjai, tiek Prezidentas tikisi, kad festivalis sulauks ir valstybės paramos bei ateityje išaugs į dar ilgiau trunkantį įspūdingą tarptautinį muzikinį įvykį.