Egipte vėl atrasta „nuostabių archeologinių lobių“

Dvejos dirbtuvės ir dvi kapavietės aptiktos Sakaroje (Saqqara), į pietus nuo Kairo, vakarinėje Nilo pusėje esančiame milžiniškame faraonų nekropolyje, kuris yra Egipto senovės sostinės Memfio, įtraukto į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, dalis.

Tai didžiausios iki šiol atrastos žmonių ir gyvūnų mumifikavimo dirbtuvės, datuojamos 30-osios dinastijos (380–343 m. pr. m. e.) ir Ptolemėjų laikotarpiu (305–30 m. pr. m. e.), savaitgalį pranešė Egipto valstybinis laikraštis „Al-Ahram“, remdamasis Mostafa Waziri, Egipto Aukščiausiosios senienų tarybos generalinio sekretoriumi.  

Pirmosios dirbtuvės yra stačiakampio formos pastatas su keliomis patalpomis, kuriose buvo sumūrytos 2 m ilgio ir 50 cm pločio akmeninės lovos. Pasak „Al-Ahram“, jose buvo mumifikuojami mirusieji. Archeologai aptiko ir įrankių, juos senovės egiptiečiai naudojo kūnams pjaustyti, kad išimtų vidaus organus, ir molinių indų šiems organams saugoti. 

Antrosiose dirbtuvėse archeologai taip pat rado molinių puodų ir gyvulių palaidojimų. „Al-Ahram“ praneša, jog šioje dirbtuvėje rastos „penkios akmeninės lovos skyrėsi nuo rastųjų žmonių balzamavimo ceche". Remiantis pirminiais tyrimais, manoma, kad būtent šioje dirbtuvėje buvo mumifikuojami šventieji gyvūnai. 

Pasak M. Waziri, be dviejų dirbtuvių, archeologai aptiko ir „vieną gražiausių kapaviečių“ nekropolyje. Vyriausiojo deivės Maat šventiko Ne Hesut Ba vardu pavadintai kapavietei, spėjama, yra 4.400 metų, ji datuojama V dinastijos laikais. 

Antroji, 3.400 metų senumo kapavietė priklausė Kadišo šventikui vardu Men Kheber Ra. 

Tai ne pirmas vertingas radinys Sakaroje pastaraisiais metais – 2021 m. sausį archeologai nekropolyje atkasė gausybę senovinių vertybių, įskaitant senovinius karstus, laidojimo vietas ir šventyklą.

Pastaraisiais metais Egipto vyriausybė aktyviai reklamuoja naujus archeologinius radinius tarptautinei žiniasklaidai ir diplomatams. Tikimasi, kad tokie atradimai padės pritraukti į šalį daugiau turistų ir atgaivinti pramonę, kuri po 2011-ųjų sukilimo nukentėjo nuo šalį apėmusių politinių neramumų. 

Naujieji radiniai neabejotinai papildys senovės Egipto istorija besidominčiųjų maršrutus, ypač, kai garsiųjų Gizos piramidžių pašonėje bus atidarytas Didysis Egipto muziejus (Grand Egyptian Museum, GEM). 

Muziejaus atidarymas jau ne kartą atidėtas dėl Egipto politinio nestabilumo ir COVID pandemijos, dabar tikimasi, kad jis bus atidarytas 2023-ųjų lapkritį. Skelbiama, jog GEM taps didžiausiu pasaulyje muziejumi, skirtu vienai – Senovės Egipto – civilizacijai.

GEM statybai prireikė 10-ies metų ir daugiau nei milijardo dolerių. 2003 m. architektūros biuro „Heneghan Peng“ suprojektuotas naujojo muziejaus sklypas užima 490.000 kv.m, taigi komplekse bus daugybė parkų, sodų ir fontanų. GEM saugoma per 100.000 eksponatų, svarbiausias šios didžiulės kolekcijos akcentas yra faraono Tutanchamono lobis.