Trys klausimai Neringos savivaldybei

Preiliškius ir jų svečius glumina, kad projekte numatyta rekonstruoti tik pusę krantinės, joje įrengti bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką, galiausiai – pastatyti 6 m aukščio šviestuvus ir tiesiai po langais įrengti poilsio zonas – šiuos tris klausimus pernai rudenį jie uždavė Neringos savivaldybei. 

Projektą užsakiusi Neringos savivaldybė 2017 m. jį patvirtino, tuomet išduotas ir statybų leidimas. Statyboms buvo pasirengta, tačiau, neradus finansavimo, projektas užkonservuotas. Taip giliai, kad apie jo egzistavimą Preilos gyventojai pernai vasarą sužinojo tik dėl atsitiktinumo. 

Praėjusių metų rudenį 156 vietos gyventojai ir svečiai pasirašė prašymą Neringos savivaldybei peržiūrėti ir atnaujinti septintus metus skaičiuojantį projektą. 

Matas Lasauskas, gyventojų parašų rinkimą inicijavusios asociacijos „Neringa 2030“ vadovas, Neringos savivaldybės tarybos narys, komentuoja, jog „gyventojai palaiko poziciją, kad krantinė turėtų būti tvarkoma, bet ne pagal dabartinį projektą. Mes siūlėme savivaldybei jį peržiūrėti ir ieškoti geriausių sprendinių, kurie atitiktų gyventojų, svečių, poilsiautojų ir pačios savivaldybės interesus“. 

Tiek M. Lasauskas, tiek preiliškiai, su kuriais kalbėjosi VŽ, pirmiausia stebisi, kodėl numatyta renovuoti tik dalį krantinės. Prašyme Neringos savivaldybei jie išdėstė poziciją, kad projektas turėtų apimti visą krantinę, ne vien pietinę jos dalį, kaip numatyta dabar. 

Preilos gyventojų ir poilsiautojų argumentai tokie: krantinė yra vienas ir nedalomas hidrostatinys, ji visa susidėvėjusi ir ištrupėjusi. Be to, rekonstruojant tik pusę krantinės, gyvenvietė būtų padalinta į dvi dalis – „gražią“ ir „apleistą“. Galiausiai neaišku, ar likusi dalis išvis kada nors būtų rekonstruota. 

Dviračių takas krantinėje

Antras klausimas susijęs su daugiausia diskusijų keliančia ir, kaip sakė VŽ pašnekovai, „visiškai absurdiška projekto dalimi“, kuria numatoma palei marias įrengti bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką. 

Reikalas tas, kad Preilos krantinė labai siaura, kai kur tesiekia vos kelis metrus – jos nė iš tolo nepalyginsi nei su Juodkrantės, nei su Nidos erdvėmis.

Projekte, kurį matė ir VŽ, kai kuriose atkarpose nėra nė tarpelio tarp privačių teritorijų tvorų ir numatyto dviračių tako (jo plotis – pagal įstatymą reikalaujami minimalūs 2,5 m). Kitaip tariant, atidaręs kiemo vartukus pateksi tiesiai po dviračio ratais. Todėl kyla klausimų, kaip bus valdomi srautai, kaip dviratininkai poros metrų pločio take prasilenks vieni su kitais ir pėsčiaisiais. 

Beje, greta pagrindinės (ir vienintelės) Preilos gatvės, miške, yra likęs senas dviračių takas. Gal sutvarkyti jį būtų kur kas saugesnis variantas visiems – ir pėstiesiems, ir važiuojantiems?

„Dviračių takai krantinėse yra gera idėja, tačiau Preilos krantinės atveju visiškai suprantu gyventojų nuogąstavimus“, – sako M. Lasauskas. Jo teigimu, patys preiliškiai turi nuspręsti, reikia ar ne jiems dviračių tako palei marias.

Trečias dalykas, kuris neramina gyventojus, – projekte numatytas apšvietimas ir suoliukai. Pagal jame pateikiamą mastelį stulpų aukštis siektų 6 metrus. Kaip kokiame didmiestyje, bet Preila – ne didmiestis, o kaimas. Remiantis apklausomis, būtent ramią, o ne turistiškai ir kultūriškai aktyvią kaip Nidą ar Juodkrantę, Preilą norėtų matyti jos gyventojai ir poilsiautojai. 

Anot VŽ pašnekovų, atsispiriant nuo to paties, kad krantinės ruožas yra labai siauras, o namai ir dažnai miegamųjų langai išeina į marių pusę, šviesa iš 6 m aukščio kiaurą naktį pliekstų į langus. Nereikia būti specialistu, kad suprastum, jog tokiam ruožui apšviesti kur kas tinkamesni būtų žemi, integruoti, blausią šviesą skleidžiantys šviestuvai, o poilsio zonos įrengtos nebūtinai tiesiai po gyventojų langais. 

Pinigų nėra, krantinės nebus

Neringos meras Darius Jasaitis apie Preilos krantinės projektą dar prieš savivaldybių rinkimus VŽ sakė, jog pinigų jam nėra. Paklaustas, gal dabar jų atsirado, jis teigia, jog „prieš biudžeto svarstymą Seime Neringos bičiulių parlamentinė grupė, pamojavusi 150 preiliškių parašų po siūlymu keisti projektą, patarė savo reikalus pirmiausia išsiaiškinti su gyventojais, tada vėl ateiti į Seimą“. 

„Ar būtume gavę lėšų, nežinau, gal kalbu spekuliatyviai, bet svarstant biudžetą jų motyvas buvo tas, kad neturime vienos nuomonės“, – dėsto D. Jasaitis. Anot jo, prieš savivaldybių rinkimus susitinkant su preiliškiais šis klausimas „buvo aktyviai keliamas. Visi žinom, ką turim daryt, ir ieškom finansavimo, kur tik galim. O jo reikia ne tik Preilos, bet ir Pervalkos, ir Nidos krantinei bei uostui“. 

Anot Neringos mero, dviračių takas krantinės projekte prieš 6-erius metus atsirado tikintis gauti Europos Komisijos (EK) finansavimą Europos dviratininkų federacijos inicijuotam projektui „EuroVelas“:

„Tai buvo vienintelis šansas gauti finansavimą – „pakišant“ krantinę po dviračių taku. Dabar nematau tikslo keisti projektą, nes pinigų nėra niekam – nei dviračių takams, nei keliams, nei autostradai. Jeigu būtų skelbiamas finansavimas autostradai palei vandenį, pieštume ten autostradą, kad padarytume krantinę. Bet krantinėms finansavimo apskritai nėra, sakoma, kad tai savivaldybės reikalas. O europinio finansavimo periodo, gaila, nebeliko.“ 

Paklaustas, jeigu staiga atsirastų lėšų, pagal kokį projektą būtų tvarkoma Preilos krantinė, D. Jasaitis sako, kad darbo planas gali būti koreguojamas:

„Aš už tai, kad šviestuvų išvis gali nebūti, kad geriau Mėnulis matytųsi, bet tai yra tik detalės, kurių darbo projekte gali nelikti. Pavyzdžiui, Nidos krantinę mes padarėme, bet iki šiol neturim pinigų suoliukams ir šiukšlių dėžėms, kurios buvo suprojektuotos, todėl jų atsisakyta.“ 

Atsakydamas į klausimą dėl bendro pėsčiųjų ir dviračių tako, pašnekovas siūlo atkreipti dėmesį į nuožulnias plokštes į Kuršių marias, kurių ilgis – papildomi 4 metrai. Priimtas sprendinys, kad krantinė bus praplatinta jų sąskaita.  

Anot D. Jasaičio, „jeigu Saugaus eismo komisija visgi nuspręs, kad dviračių takas krantinėje nesaugu, tuomet nuimam ženklus, nubraukiam dviračius, jiems tako nebelieka. Lieka pėsčiųjų takas – mamoms su vežimėliais. Ar dviračių, ar pėsčiųjų – techniškai niekas nesikeičia, krantinė liktų lygiai tokia pati, ir tai yra darbo projekto klausimas.“  

„Pasikartosiu – dviračių takas įpieštas tik tam, kad gautume finansavimą, paskui susirinks komisija ir nuspręs. Jei būtų europinių pinigų, tektų 5-erius metus pakentėti, jeigu iš valstybės biudžeto – išvis gali nebūti to tako, kaip susitarsim“, – kalba D. Jasaitis. 

Jo įsitikinimu, dabar keisti techninį projektą nėra jokios prasmės – o gal po metų prioritetas vėl bus teikiamas dviračiams. Lygiai taip pat nėra prasmės dabar užsakyti techninį Preilos šiaurinės krantinės dalies projektą, nes pinigų jam įgyvendinti nėra. 

„Kalbu apie tai, kad visos krantinės – Nidos, Preilos, Pervalkos, yra blogos ir vieną dieną jos grius. Bet Neringos savivaldybės biudžetas, atmetus tikslinius finansavimus, kelius ir visa kita, yra 12 mln. Eur. Preilos krantinė kainuotų 3 mln. Eur. Toliau vyksta „Agilos“ statybos, ką ir kalbėti apie baudas, kurias gavome. Atvirai sakau, mes esame neįgalūs. 

Aš įtikinėčiau Neringos tarybą ir manau, kad ji sutiktų perduoti krantines vyriausybei, Turto bankui, nes jos yra inžinerinis statinys, saugantis gyvenvietę, kad jos nenuplautų Kuršių marios. Pasivaikčiojimai ir visa kita – šalutinis poreikis, labai geras visuomenei. O krantinėms sugriuvus marios pradės griaužtis į gyvenvietes. 

Neringa yra visų, žemė – irgi visų, ji valstybinė. O mūsų biudžetas toks, koks yra. Todėl iš ubago lazdos negali atimti, visi turim spręsti, ką daryti. Mes finansiškai nepajėgūs, net visko atsisakę, vieni tų krantinių nesutvarkysim“, – kalba D. Jasaitis.

Pinigų reikia ieškoti, su žmonėmis – kalbėtis

„Jeigu nėra pinigų, tai nereiškia, kad negalima daryti parengiamųjų darbų, – įsitikinęs M. Lasauskas. – Kitas dalykas – sakyti, kad nėra pinigų, reiškia pasiduoti ir nieko nebedaryti. Druskininkai pinigų gavo, Birštonas gavo, Palanga gavo, o Neringa kažkodėl negauna. Manęs visiškai neįtikina teiginys, jog buvo dėtos visos pastangos gauti pinigų. Pagaliau, Neringos savivaldybės biudžete pernai liko nepanaudota daugiau nei 4 mln. Eur.“ 

Anot M. Lasausko, problema yra ta, kad nenorima kalbėtis su gyventojais. Užuot diskutavus ir išsiaiškinus poreikius, jiems numetama atsakomybė – esą „nekrutėkit, nieko nedarykit, nes jei pradėsite reikšti pretenzijas, tuomet išvis nieko nebebus, čia naudojamasi senais rusiškais metodais“.

Tiesą sakant, VŽ kalbintų preiliškių nuomonė dėl krantinės tvarkymo nėra vieninga – vieni už tai, kad ją reikia tvarkyti visą. Kiti palaiko etnografinio žvejų kaimo idėją ir siūlo tvarkyti tik visą dabartinę „betoninę“ jos dalį, o „kaimiškąją“, kur žolė ir smėlis, palikti tokią, kokia yra. 

Tačiau, bet kuriuo atveju, niekas neabejoja, kad iš esmės krantinę tvarkyti reikia, nes betoninė jos dalis griūva ir tapo pavojinga. 

Kas galėtų paneigti

Kalbėdami apie dviračių taką gyventojai žodžių į vatą nevynioja – „niekas negalėjo taip durnai sugalvoti“, sako jis, nes taką įrengus – platesnį ar siauresnį – srautas taptų nevaldomas. Motyvas, kad svarbu gauti pinigų, o paskiau koreguoti projektą, jų neįtikina. 

Juolab visa „užslaptinto projekto“ istorija perša mintį: kas galėtų paneigti, kad Neringos savivaldybė neturi daugiau panašių „paruoštukų“.

„Dabar geriausia – perdaryti projektą, kuris atitiktų bendruomenės poreikius, ir tada ieškoti finansavimo. Labai panašu į tai, kad savivaldybė tiesiog įsikibusi šio seno projekto, nes jie neturi arba kompetencijų, arba noro iš naujo organizuoti procesą, – VŽ sakė vienas preiliškių. – Manau, tai yra tikroji priežastis. Bet tai atvirkštinis mąstymas, vežimo statymas prieš arklį. Projektas turi tarnauti geriausiu būdu gyvenvietei, jos gyventojams ir svečiams, padėti jiems, užuot buvęs savitikslis procesas, kuris važiuoja į priekį, nes jau istoriškai yra. Savivaldybė, šiaip ar taip, turėtų atstovauti bendruomenei. O dabar ji tiesiog dangsto savo praeities klaidas.“ 

Yra ir tokia nuomonė: o gal pinigų Preilos krantinės projektui savivaldybė neranda todėl, kad jis – pasenęs ir niekam tikęs. 

Kad ir kaip būtų, VŽ kalbinti žmonės, šiuo atveju, mato dvi dedamąsias – paties projekto problemą ir problemą dėl savivaldybės laikysenos. Jie netiki, kad kas nors pasikeis artimiausiu metu, bet, sako, „lašas po lašo šį klausimą judinant, galima priversti savivaldybę suteikti Preilos krantinės klausimui didesnį prioritetą ir atkreipti visuomenės dėmesį“.