2023-05-11 18:29

Būsimame ministerijų miestelyje aptikta archeologinių radinių

Totorių mečetė XX a. pradžioje prie Lukiškių aikštės. Lietuvos totorių archyvinė nuotrauka iš Alberto Kazlausko knygos „Vilniaus gatvės gyvos“.
Totorių mečetė XX a. pradžioje prie Lukiškių aikštės. Lietuvos totorių archyvinė nuotrauka iš Alberto Kazlausko knygos „Vilniaus gatvės gyvos“.
Atliekant archeologinius tyrimus sostinės Goštauto gatvėje, buvusių totorių kapinių teritorijoje, rasta palaikų fragmentų, monetų, žiedų, ketvirtadienį pranešė Turto bankas.

Šioje teritorijoje, kur ateityje persikels dalis ministerijų, anksčiau buvo įsikūrusi istorinė totorių bendruomenė, greta dabartinės Lukiškių aikštės veikė mečetė, šalia jos buvo kapinės. 

Legenda byloja, kad ir Lukiškių pavadinimas susijęs su totoriais: esą Vytautas Didysis leidęs totoriams Vilniuje užimti tokią teritoriją, kokią nužymės iš lanko (luk) skersai ir išilgai iššautos strėlės. 

Istorikai neturi vieningos nuomonės (nes nėra ankstyvųjų istorinių šaltinių), kada dabartinių Lukiškių teritorijoje ir aplink apsigyveno totoriai. Spėjama, kad tarp XIV–XVI a., vėlyvoji data argumentuojama tuo, kad mečetė šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1558 metais. 

Pasak istorikės, archeologės prof. dr. Raimondos Ragauskienės, galima manyti, kad ir Vilniuje, ir vietovėse aplink sostinę (Keturiasdešimties totorių kaime, Merešlėnuose ir Nemėžyje) totoriai įsikūrė Vytauto laikais (1392–1430).

Tęs tyrimus

Aptikus pirmuosius radinius, viešosios įstaigos „Akiračiai“ archeologai toliau tęs žvalgomuosius tyrimus, jais bus nustatyta, kuriose teritorijose reikia detalesnių tyrimų.

„Totorių bendruomenei šis procesas itin svarbus, brutaliu sovietų valdžios sprendimu buvo nugriauta mečetė, sunaikintos kapinės. Tikimės kartu rasti sprendimų, kaip pagarbiai palaikus perlaidoti, o buvusias kapines įprasminti“, – pranešime cituojamas Mindaugas Sinkevičius, Turto banko generalinis direktorius. 

Žvalgomieji archeologiniai tyrimai bus tęsiami iki liepos. Po jų planuojama pirkti paslaugą dėl detalesnių tyrimų. 

„Šie archeologiniai tyrimai itin svarbūs totorių bendruomenei. Sovietų valdžia, nugriovusi mečetę, kvietė totorius perlaidoti palaikus iš čia buvusių kapinių, tačiau daugelis baiminosi represijų. Pirmieji radiniai liudija, kad palaikų fragmentų, kitų istorinių radinių gali būti daugiau, todėl lauksime detalių archeologinių tyrimų rezultatų“, – Turto banko pranešime cituojamas Motiejus Jakubauskas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas.

Palaikų fragmentus, laikantis totoriškų tradicijų, ketinama perlaidoti.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 2.500 senųjų totorių, kurie pripažįsta savo tautinį identitetą ir jį puoselėja, palaiko tradicijas, renkasi į bendruomenių susibūrimus.

Plačiau apie sostinėje planuojamo ministerijų miestelio pirmojo etapo investicinį projektą galima paskaityti čia. 

 

52795
130817
52791