Verslo dovanos kitaip
Reiktų patikslinti, – kalbėjomės apie kiek kitokias, Lietuvoje dar ne itin populiarias, juvelyrines verslo dovanas. Ne, tai ne žiedai ir ne auskarai, kaip pirmiausia šauna į galvą, – papuošalas yra asmeninis dalykas ir kaip verslo dovana jis vargu ar tiks. Kalba sukosi apie autorinius ženkliukus, vyriškas sąsagas, kaklaraiščių smeigtukus ir kitus aksesuarus.
Nei pigi, nei brangi
Dizainerė Austė Arlauskaitė, dirbusi Škotijos ir Anglijos juvelyrikos kompanijose, sako, kad juvelyrinės verslo dovanos pasaulyje nėra jokia naujiena. Kai kur jos turi senas tradicijas, yra dovanojamos įmonės partneriams, darbuotojams, ir dažniausiai būna su dovanotojo logotipu. Pasak p. Austės, ir pas mus jos skinasi kelią, matyt, žmonėms įkyrėjo ir patiems gauti, ir verslo partneriams dovanoti medžio, gintaro, keramikos luitų, rašiklių, vyno butelių atidarytuvų ar dar ko panašaus. Norisi lietuviškų, originalių ir kokybiškų, išliekamąją vertę turinčių dovanų.
Prakalbus apie vertę, kyla klausimų: su juvelyrine, kaip ir bet kuria kita dovana, gana lengva nuslysti į liaudyje pakiša vadinamos „dovanos“ teritoriją. Tačiau vėlgi, – vieni tyrimai rodo, kad kuo solidesnė dovana, tuo daugiau šansų geriems verslo santykiams. (Be abejo, yra ir teigiančiųjų priešingai, kad dovanos ir kiti vienkartiniai paskatinimai nepadeda išlaikyti klientų).
Pasak p. Linos, tai išties labai subtilus dalykas: dovana neturi būti nei per pigi, nei per brangi, ji neturėtų pastatyti žmogaus į keblią padėtį, kai šis nežinos, ar gali ją priimti.
„Vėlgi, verslo dovana turi atrodyti bent jau tiek brangi, kiek už ją sumokėta. Kainos šalia juk nepridėsi, ir gavėjas turėtų bent nutuokti, kiek ji vertinga“, – priduria p. Austė.
Škotams lengviau
Anglų „Fatorini“ ir škotų įmonėje „Hamilton&Inches“, turinčioje 150 m. sidabrakalystės tradicijas, dirbusi dizainerė pasakoja, kad „ten“ juvelyrinių verslo dovanų diapazonas labai platus, priklausomai nuo užsakovo. Iš arabiškų kraštų atvykusi šeicho pusseserė užsisakys kokį nors tradicinį, „senovinį“ daiktą iš škotiško sidabro, būtinai su kokybę liudijančiais įspaudais, ir dovanos jį kitų šeimų atstovams. Inovatyvių technologijų kompanijose dirbantys jauni žmonės norės skoningo, stilingo, modernaus, bet sykiu – vertingo daikto. Jaunų, stiprių įmonių, vadinamųjų startuolių, skonis ir požiūris į verslo dovanas nuo tradicinio labai skiriasi.
Anot p. Austės, pagrindinė verslo dovana škotų vyrams yra sąsagos ir specialios sidabrinės sagutės, skirtos marškiniams (tokių mes nė neturime), mat prie savo tradicinių, mielai dėvimų kiltų jie vilki marškinius. Sąsagos ir sagutės, sukurtos škotiška ar konkrečios įmonės tema, puikiausiai papildo tautinį kostiumą ir sykiu yra didžiausia mada.
Dizainerė pasakoja kartą škotų vestuvėse girdėjusi pokalbį: du tautiniais kostiumais apsitaisę vyrai apkalbėjo vieno jų bosą, esą šis turi sporaną (odinis krepšys, segamas kaip diržas) su toookia riebia sidabrine lape...
Škotai labai vertina tautinio kostiumo aksesuarus. Išties tai ne visada bus verslo dovanos, bet jos parodo juos nešiojančiojo statusą: vienetinis pasiūtas kostiumas ir rankomis darytos sąsagos, segės, diržai, durklai jiems labai svarbūs. Anot pašnekovės, jie vienas kitą net nužiūri ir pagal aksesuarų brangumą, išskirtinumą įvertina visuomeninę padėtį.
„Iš pradžių neskyriau tų dalykų, paskiau supratau, kaip ir kas“, – sako p. Austė.
Pretekstas pokalbiui
Lygiai taip pat, kaip originaliais aksesuarais, Jungtinės Karalystės gyventojai didžiuojasi ženkliukais, sąsagomis ar apyrankėmis su koledžų simboliais: privačių mokyklų tradicijos ten labai senos, ir, suprantama, būti juos baigusiais yra garbė. Kaip ir priklausyti kokiam klubui. Anot dizainerės, priklausomybę klubui ar mokyklai rodantys aksesuarai, pvz., sidabrinės dizainerio kurtos apyrankės, nėra pigūs.
„Čia, Lietuvoje, – svarsto p. Austė, – gal nebuvo daug laiko išsivystyti skoningoms juvelyrinėms verslo dovanoms su lietuviškais motyvais. Jų yra, bet nedaug. Tuo tarpu Škotija – daug metų laisva šalis. Jų simbolis – kadagys. Atrodo, viskas padaryta, nieko daugiau neįmanoma sugalvoti, bet vis pamatai ką nors originalaus. Vėlgi, ir mes turime ir rūtą, ir vytį, tik reikia juos skoningai pateikti.“
Etiketo specialistai vertina, kad mandagu pokalbį pradėti pagyrus pašnekovo nešiojamą aksesuarą – segę, kaklaraištį ar ką nors panašaus. Tikrai, sutinka p. Lina, originalus ženkliukas švarko atlape, regis, smulkmena, tačiau jis kelia susidomėjimą. Ji pati, mokydamasi Londone, nesyk buvo įtraukta į pokalbį vien dėl segimos originalios lietuvių juvelyrų sukurtos segės.
Ne tik sąsagos
Ėmus svarstyti apie juvelyrinių verslo dovanų perspektyvas Lietuvoje, p. Lina sako, kad jos „plačios, bet kol kas beveik nenaudojamos“. Ji prisimena pokalbį su žmonėmis iš vienos įmonės, kurios vadovas yra aistringas bitininkas ir bites, kaip darbštumo pavyzdį, nuolat primena savo darbuotojams. O šie dovanoms jau, regis, išnaudojo visus su bitėmis susijusius daiktus: ir medaus kibirus, ir vaško žvakes.
Bet galima, sako p. Lina, ir sidabrinį ženkliuką, ir sąsagas dovanoti, tema idėjoms čia plati ir tokiu atveju svarbu biudžetas. Anot jos, išgirdęs apie juvelyrines verslo dovanas, dažnas nustemba – taigi čia papuošalai, tačiau kartais žmogui sunku net įsivaizduoti, ką galima padaryti konkrečia tema.
Marškinių sąsagų mada Lietuvoje, deja, baigėsi su sovietmečiu, tačiau p. Austė tikina, kad vyriški aksesuarai ateina į madą ir jų pasiūla sąsagomis neapsiriboja. Antai vyriškų marškinių apykaklės formai išlaikyti naudojami plastikiniai laikikliai, tvirtinami iš vidinės apykaklės pusės.
„O gali būti ir sidabriniai. Tai išties gera idėja verslo dovanai – ant jų galima ir palinkėjimą užrašyti, ir dovanotojo įmonės logotipą nupiešti – juk nesimatys“, – šypteli p. Lina. Anot jos, retas juk norės nešioti aksesuarą – verslo dovaną – su kitos įmonės logotipu.
Čia dar reikėtų pridurti, kad tokiose šalyse kaip Graikija, Ispanija ar Portugalija dovanos su logotipu išvis nepriimtinos.
Su dovanomis – atsargiai
„Bepigu anglams, jie turi savo klubus su šimtametėmis tradicijomis, koledžus, bet reikia ir čia nuo ko nors pradėti, – sako p. Lina. – Kita vertus, Lietuvos verslininkai važinėja į Vakarus, mokosi. Su kitokiais vadovavimo principais ateina ir kitokios bendravimo su įmonės partneriais ir darbuotojais tradicijos. Ir pasitaiko progų, kai reikia ko nors ypatingo, kitokio ir brangaus. Kai kas perka meno dirbinius, bet tai gali būti jau dovanota. Tada reikia „kažko tokio kito“.
Kitas dalykas, priduria p. Austė, dovana yra verslo taktikos dalis, ir reikia labai jausti situaciją: jei bendradarbiauji su įmone ir atneši jos vadovui sąsagas, lyg ir parodai savo nesupratimą, kad dirbo visa komanda, o ne jis vienas, ir visai komandai turėtum būti dėkingas. Tokiu atveju, reiktų paieškoti ne tokios asmeniškos dovanos. Bet kai vadovas dėkoja savo darbuotojams už lojalumą ir kartu praleistus 10 ar 20 metų, aišku, turėtų būti teikiamos tik asmeniškos dovanos – kad ir auksinės ar sidabrinės sąsagos – pagal išdirbtus metus.
„Manau, tai ir yra pagrindinis verslo dovanų iššūkis – suprasti situaciją. Nes yra dalykų, kurių negali dovanoti, jie parodytų dovanotojo neišprusimą“, – kalba dizainerė.