Moterys valdybose: tik dalyvauti negalima vadovauti – kur dėsime kablelį?
Moterų dalyvavimo valdybose kvotos vertinamos nevienareikšmiškai. Kvotų klausimu net ir moterų lyderystę skatinančių vadovių bendruomenė susiskaldė į dvi stovyklas. Šiuo tekstu nesiekiu atsakyti, ar kvotų reikalavimas yra gera priemonė, ar ne. Bandau išryškinti kitą aspektą, kuris dažniausiai nėra aptariamas lyčių lygybės kontekste.
Noriu atkreipti dėmesį į moteris galios pozicijose, o tiksliau – jų nebuvimą. Kokias galios pozicijas turiu galvoje? Praktiškai vadovo ar valdybos nario duoną išbandžiusieji žino, kad korporatyvinėje struktūroje dvi pozicijos turi ypatingą galią – valdybos pirmininko ir CEO. Žmonės, esantys šiose pozicijose, turi daug didesnę įtaką nei kiti valdybos ar vadovų komandos nariai.
Kadangi moterų valdybose tema yra labai plačiai diskutuojama, susikoncentruosiu į valdybos pirmininkės poziciją. Klausimas jums – kaip manote, kokiam procentui valdybų vadovauja moterys? Štai 2023 metų duomenys, pateikiami „Deloitte“ ataskaitoje, rodo, kad Europoje (analizuotos 3.825 įmonės) moterys sudaro 33%. valdybų narių. Atrodo, logiška būtų tikėtis, kad moterų, pirmininkaujančių valdyboms, dalis turėtų būti artima šiam skaičiui. Tačiau ta pati ataskaita rodo, kad moterys pirmininkauja tik 11% proc. valdybų. Net Norvegijoje ar Prancūzijoje, kur valdybose jau praktiškai pasiekta lyčių lygybė, pirmininkių yra vos 13% proc.
Beje, tose šalyse, kurios turi privalomas moterų valdybose kvotas, pirmininkaujančių moterų nėra daugiau nei tose, kur kvotų nėra. Bent jau kol kas. Situacija su moterimis CEO dar liūdnesnė – Europoje moterų CEO yra vos 7,3% (finansų direktorių (CFO) 16,6%.). Negana to, kad vos 1 iš 13 įmonių vadovauja moteris, CEO patirtis tradiciškai yra pagrindinis kvalifikacinis reikalavimas valdybos pirmininko pozicijai užimti. Taigi, kuo mažiau vadovių, tuo mažesnė kvalifikuotų kandidačių pirmininkauti valdybai pasiūla.
Kokia situacija Lietuvoje? Paprastumo dėlei imkime dideles įmones. Registrų centro duomenimis, įmonių, kurių metinė apyvarta (pagal 2022 metų finansines ataskaitas) viršija 50 mln. Eur, buvo 391. Iš jų įregistruotas valdybas turėjo 161 įmonė, neturėjo – 230. Esamose valdybose moterų narių yra 23%. Tarp valdybos pirmininkų moterų – 14%. Tuo tarpu moteris vadoves turi 16% didelių įmonių. Taigi, Lietuvoje moterų, vadovaujančių valdyboms, dalis yra panaši kaip Europoje, o moterų CEO yra gerokai daugiau. Tačiau tai, kad daugiau nei pusė didelių įmonių neturi valdybos, parodo ne tik žemą valdysenos brandą, bet ir tai, kad kvotos įvedimo efektas bus ribotas.
Formalios kvotos turi ir dar vieną neigiamą aspektą. „Fortune“ skelbia, kad JAV du trečdaliai 2022 metais į valdybas (3.000 įmonių imtis) paskirtų moterų užėmė naujai sukurtas pozicijas – paprastai kalbant – joms prie „vyriško stalo“ buvo pastatytos papildomos kėdės. Panašu į gan primityvų būdą apeiti lyčių lygybės „problemą“.
Visgi kvotų įvedimas gali turėti teigiamą šalutinį efektą moterų CEO temoje. Remiantis JAV didžiųjų kompanijų patirtimi, valdybose, kurios paskyrė moteris CEO, vidutiniškai dirbo trečdalis moterų. Taigi, galima manyti, kad 33% yra tam tikras slenkstis, kurį pasiekus pradės daugėti moterų CEO. O po to, atitinkamai, ir moterų pirmininkių.
Į priežastis, kodėl tiek mažai moterų užima vadovaujančias pozicijas ir kas galėtų padėti šią situaciją pakeisti, šiame tekste nesigilinsiu. Kartu su šaunia ISM universiteto magistrante Monika Ažukaite šiuo metu vykdome tyrimą apie tai ir už poros mėnesių pasidalinsime rezultatais.
O kol kas paminėsiu tik vieną, mano galva, labai svarbų aspektą. Kaip dažnai būna, problemai spręsti būtinas požiūrio pokytis. Visų pirma tų, kurių balsas priimant sprendimus šiuo metu yra lemiamas. Šiuo atveju tai vis dar yra vyrai. Tuo tarpu dabartinėse diskusijose lyčių lygybės tema dominuoja moterys, neretai diskutuojama išskirtinai moteriškuose formatuose. Požiūriui keisti to nepakanka – būtina, kad aktyviai dalyvautų ir vyrai.
Taigi, sveikindamas Lietuvos sprendimą dėl moterų valdybose kvotos, noriu pakviesti pagalvoti, kur dėsime kablelį šio teksto pavadinime. „Tik dalyvauti, negalima vadovauti“ ar visgi „Tik dalyvauti negalima, vadovauti“. Tuomet ir sprendimų paieškos neapsiribos vien diskusija, ar reikia kvotų, bet nuves mus giliau prie šios kompleksinės problemos šaknų.
Komentaro autorius – Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius
