L. Darulienė. Konkurentų bendradarbiavimas – kada galima, o kada neteisėta?

Visgi, individualios iniciatyvos dažnai nepakanka, o tvarumo idėjos gali būti efektyviau įgyvendinamos kolektyviniais veiksmais – įdiegiant konkrečiam sektoriui skirtą teisinį reglamentavimą arba įmonėms bendradarbiaujant tarpusavyje dėl tvaresnės gamybos, paslaugų ar vartojimo.

Toks bendradarbiavimas neretai reiškia, kad konkuruojančios tarpusavyje įmonės turi kartu susitarti dėl tvarumo idėjos ar jos įgyvendinimo. Įmonėms kyla klausimų kaip toks bendradarbiavimas vertinamas konkurencijos teisės požiūriu ir kokios rizikos kyla konkurentams tariantis tarpusavyje dėl tvarumo tikslų bei priemonių.

Bendradarbiauti tvarumo klausimais nedraudžiama

Įmonės žino, kad konkurencijos priežiūros institucijos dažnai įtariai žiūri į konkurentų tarpusavio bendradarbiavimą. Už kartelinius susitarimus skiriamos didžiulės baudos, o konkurencijos priežiūros institucijų sprendimai dėl pažeidimo sąlygoja daugybę neigiamų pasekmių – civilinius ieškinius dėl žalos, ribojimus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, sankcijas įmonių vadovams, reputacijos problemas ir kt.

Konkurencijos teisės taisyklės nėra labai aiškios, dažnai susitarimų ribojantis poveikis nustatomas įvertinus bendradarbiavimo pasekmes, o ne konkretaus susitarimo turinį, todėl įmonėms sunku savarankiškai įsivertinti kur yra saugi bendradarbiavimo su konkurentu riba, o kur jau kyla konkurencijos teisės pažeidimo rizika. Atsižvelgiant į tai, įmonės dažnai renkasi iš viso nebendradarbiauti su konkurentais, kiek tai liečia jų verslo organizavimo klausimus.

Visgi, konkurentų bendradarbiavimas tvarumo klausimais yra galimas konkurencijos teisės požiūriu ir neretai netgi gali prisidėti prie konkurencijos procesų skatinimo rinkoje. Europos Komisija (EK) 2023 m. paskelbė naujas gaires dėl horizontalaus konkurentų bendradarbiavimo vertinimo konkurencijos teisės požiūriu ir didelį dėmesį jose skyrė būtent konkurentų bendradarbiavimui siekiant tvarumo tikslų.

EK pabrėžė, kad tvarumas yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) sutarties principų ir prioritetinis ES politikos tikslas, o konkurentų bendradarbiavimas tvarumo klausimais gali padėti spręsti tiek aplinkosaugos, tiek žmonių teisių apsaugos problemas. EK nuomone, daugeliu atveju toks bendradarbiavimas išvis neturėtų kelti konkurencijos teisės problemų, o net ir tais atvejais, kai tam tikri konkurencijos ribojimai kyla bendradarbiavimo pasekmėje, jie gali būti pateisinami dėl to, jog jais sukuriama nauda atsveria galimą žalą konkurencijos procesams.

Pavyzdžiui, EK nurodo, kad buitinių skalbimo mašinų gamintojų susitarimas nutraukti senesnių ir daugiausiai energijos sunaudojančių modelių gamybą ir pardavimą nebūtų laikomas konkurencijos teisės pažeidimu, nors dėl tokios susitarimo sumažės mašinų, kuriomis gali naudotis vartotojai, pasirinkimas ir padidės vidutinė pirkimo kaina. 

Šias neigiamas pasekmes turėtų atsverti tai, kad perkant tvaresnį modelį vartotojams sumažės elektros energijos ir vandens sąnaudos ir dėl to pirkimo kainos padidėjimą vartotojai susigrąžins per kelis mašinos naudojimo metus. Be to, dėl sumažėjusio elektros energijos ir vandens sunaudojimo sumažės elektros energijos gamybos keliama tarša ir vandens tarša. Taigi, dėl konkurentų bendradarbiavimo kylantys ribojimai bus naudingi visuomenei ir todėl nepažeis konkurencijos teisės reikalavimų.

Tvarumo susitarimai, dėl kurių nekils konkurencijos problemų

Gairėse nurodoma, kad konkurentų sudaryti tvarumo susitarimai iš viso neturėtų kelti konkurencijos problemų, jei jie nedaro neigiamo poveikio konkurencijos parametrams, tokiems kaip prekių ar paslaugų kaina, kiekis, kokybė, pasirinkimo įvairovė ar inovacijos.

Pavyzdžiui, EK nuomone, prie tokių saugių susitarimų gali būti priskiriami tokie konkurentų susitarimai:

·       Susitarimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi nacionalinės ar tarptautinės teisės aktuose ar susitarimuose nustatytų pakankamai tikslių reikalavimų ar draudimų, nepriklausomai nuo to ar jie įgyvendinti nacionalinėje teisėje;

·       Susitarimai, kurie susiję ne su įmonių ekonomine veikla, o su jų vidaus elgesiu. Pavyzdžiui, įmonės gali susitarti  pašalinti vienkartinius plastikinius gaminius iš savo verslo patalpų, neviršyti tam tikros aplinkos temperatūros savo pastatuose arba apriboti spausdinamų vidaus dokumentų kiekį;

·       Susitarimai sukurti duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama bendra informacija apie verslo partnerių tvarumo rodiklius, pavyzdžiui apie netvarius procesus, žaliavas, prekes naudojančius/siūlančius tiekėjus;

·       Susitarimai, susiję su tam tikros pramonės šakos informavimo kampanijų organizavimu ar kampanijų, kuriomis didinamas klientų informuotumas apie jų vartojimo poveikį aplinkai ar kitus neigiamus išorinius padarinius, organizavimu.

Konkurentų susitarimai dėl tvarumo standartų – taip pat galimi.

Siekdamos tvarumo tikslų įmonės gali siekti susitarti su konkurentais dėl tam tikrų tvarumo standartų ir jų laikymosi. Pavyzdžiui:

·       susitarti palaipsniui nutraukti, pašalinti ar pakeisti netvarius produktus (pvz., plastiką) tvariais;

·       susitarti dėl pakavimo medžiagų, kurios yra lengviau perdirbamos, naudojimo;

·       suderinti pakuočių dydžius, kad būtų sumažintas atliekų kiekis.

 Nebus teisėti, jei maskuos kartelį

Nors EK siekia paskatinti įmonių kolektyvines iniciatyvas tvarumo klausimais, konkurentų karteliniai susitarimai, kurių tikrasis tikslas yra konkurencijos ribojimas, yra negalimi net jei sudaromi prisidengiant tvarumo idėjomis. Komisija pabrėžia, kad susitarimai, kurių tikrasis tikslas yra kainos fiksavimas, rinkų pasidalijimas, gamybos apimties apribojimas arba kokybės ar inovacijų apribojimas, yra draudžiami.

Pavyzdžiui, tokie konkurentų susitarimai bus laikomi ribojančiais konkurenciją pagal tikslą ir draudžiamais:

·       Susitarimai perkelti dėl tvarumo standarto priėmimo padidėjusias sąnaudas klientams ir taip vieningai padidinant prekių kainas savo pirkėjams;

·       Susitarimai nustatyti (fiksuoti) produktų, kuriems taikomas tvarumo standartas, kainas;

·       Susitarimai daryti spaudimą trečiosioms šalims, kad jos neprekiautų standarto neatitinkančiais produktais;

·       Susitarimai neviršyti teisės aktais nustatyto minimalaus, būtiniausio tvarumo standarto, riboti papildomas investicijas ar technologijų plėtrą siekiant aukštesnių tvarumo tikslų.

Visais atvejais, prieš sudarant susitarimus tarp konkuruojančių įmonių dėl bendrų tvarumo tikslų ir jų įgyvendinimo, reiktų atlikti tokio susitarimo vertinimo teisinę analizę ir jo galimo poveikio ekonominę analizę. Tam tikrais atvejais bendradarbiavimu keliamos rizikos gali priklausyti nuo dalyvaujančių šalių įtakos rinkoje, sprendimų priėmimo laisvės ribojimų masto, informacijos, kuria bus keičiamasi turinio, tvarumo susitarimo įtakos prekių kainoms rinkoje ir kitų veiksnių.

Komentaro autorė - Lina Darulienė, Advokatų kontoros „TGS Baltic“ partnerė, advokatė