L. Radzevičius. Mokesčių sistemos principai
Politika yra menas. Tiksliau sakant, kompromisų menas. Profesionalas politikas demokratiškoje sistemoje neišvengiamai turi daryti kompromisus tarp ideologijos ir praktiškų sprendimų, kurie bus priimtini daugumai balsuotojų. Tik tokiu būdu galima laimėti rinkimus.
Lietuvoje turime tik tris dešimtmečius patirties demokratijos principais paremtos valstybės valdyme ir mokesčių sistemos praktikoje. Todėl nereikia stebėtis, kad gimsta tokie pasiūlymai kaip kad NT mokestis būtų tik 14 Eur per metus ir kad jis būtų taikomas tik pusei gyventojų. Žmonės, kurie mąsto logiškai, puikiai supranta, kad toks NT mokestis netenkintų jokio socialinio tikslo ir kad jo administravimas kainuotų daugiau negu tokio mokesčio įplaukos į valstybės iždą.
Moderniame pasaulyje beviltiška ieškoti pastovumo: viskas keičiasi greitai, įskaitant ir mokesčių sistemas. Prieš 50 metų Kanados valstybės iždo įplaukų beveik 50% buvo iš verslo mokesčių (pelno mokesčio). Šiandien verslas sumoka tik mažą dalį ir svarbesni šaltiniai yra PVM ir asmenų pajamų mokesčiai.
O savivaldybių veikla yra finansuojama iš NT mokesčių, kurie padengia ir mokyklų finansavimą, ir policiją, ir gaisrininkus… Provincinės valdžios atsakomybėje yra ir sveikatos sistema, senelių prieglaudos, keliai… Tam provincijos gauna visas pajamas iš gamtos turtų (miškai, kasyklos, nafta, žemės nuoma ir pardavimas), dalį PVM, dalį pajamų mokesčio. Iš šių pavyzdžių galima daryti išvadą, kad daryti tiesioginius palyginimus būtų didelė klaida.
Ieškant teisingos mokesčių sistemos Lietuvoje, pirmiausia reikia visuomenės ir valdžios dialogo apie mokesčių sistemos principus, o visuomenei apsispręsti kokią dalį socialinės apsaugos patikėti valstybei, o kokią dalį palikti asmeniniam sprendimui. Čia verta paminėti, kokiais principais yra vadovaujamasi Kanadoje.
Mokesčių dydis yra nustatomas pagal finansinį pajėgumą juos mokėti. Todėl pajamų mokestis yra progresinis: uždirbantys mažiau vidurkio moka apie 15%, vidutines algas gaunantys moka 20–30%, virš vidurkio – apie 35%, o labai didelius atlyginimus gaunantys moka 40–50%. Visais atvejais aukštesnis procentas yra taikomas tik tai daliai, kuri viršija žemesnio laipto viršutinę ribą.
Tuo metu NT mokestis yra visuotinas be išimčių: ir nuolat gyvenamos patalpos, ir vasarnamis yra apmokestinami tokiu pačiu tarifu (dažnai 0,9% nuo turto vertės). Mokestį moka savininkas, ne nuomininkas. Industrinės ir komercinės patalpos turi aukštesnius tarifus.
Tačiau, pardavus nuolat gyvenamas patalpas, pajamos nėra apmokestinamos nei pajamų mokesčiu, nei kapitalo prieaugio mokesčiu. O pardavus vasarnamį privaloma mokėti kapitalo prieaugio mokestį. Todėl nuosavas namas arba butas yra vienas svarbiausių privataus taupymo sistemos elementų. NT apmokestinamas vienodai, nepriklausomai nuo to, ar jis priklauso vienam, ar keliems asmenims.
Čia paminėjau tik pajamų ir NT mokesčių specifikas Kanados sistemoje. Tačiau kalbant apie mokesčius neišvengiamai reikia kalbėti ir apie pensijas. Kanadoje yra kukli privaloma darbo pensija (Canada Pension Plan), prie kurios turi prisidėti ir darbdavys, ir darbuotojas. Yra ir valstybinė senatvės pensija, kuri mokama iš valstybės iždo. Privačiam taupymui yra ir kiti pensijų fondai, ir pajamų mokesčių lengvatos taupant privačiai specialiose banko sąskaitose.
Manau, kad šiuo metu Lietuvos gyventojams būtų labai naudinga, jeigu valdžia užsakytų specialią mokesčių sistemos studiją, kurią galėtų atlikti Lietuvos universitetai. Tik po tokios studijos paviešinimo galima tikėtis produktyvios diskusijos su visuomene ieškant daugumos pritarimo konkrečioms mokesčių sistemos reformoms.
Komentaro autorius – Leonas Radzevičius, Kanados lietuvis, „Verslo žinių“ skaitytojas.
