Rinkimų kampanija nereiškia neveiklumo
Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužės 12-ąją, Europos Parlamento – birželio 9 d., Seimo – spalio 13 d. Pastarieji rinkimai, žinia, reikš ir naujos Vyriausybės sudarymą. Apklausos rodo, kad daugiausia šansų valstybės vadovo rinkimuose turi dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau politikoje pasitaiko ir siurprizų, netikėtumų. Antai prisiminkime kad ir prieš daugiau kaip du dešimtmečius vykusius prezidento rinkimus – visos apklausos rodė tuomečio prezidento Valdo Adamkaus neabejotiną lyderystę ir jis net surinko daugiausia balsų pirmajame ture, bet galų gale netikėtai laimėjo Rolandas Paksas. Tiesa, visi prisimename, kokia pamoka rinkėjams ir valstybei šis politinis siurprizas baigėsi.
Partijos ir potencialūs nepriklausomi kandidatai puikiausiai žino, kad apklausos – dar ne viskas. Todėl rimtai ruošiasi prezidento rinkimams. Opozicinė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau oficialiai paskelbė, kad į prezidentus kels buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. O valdantieji konservatoriai pradėjo pirminių prezidento rinkimų procedūrą. Iš pradžių kandidatus kels skyriai, vėliau galutinį jų sąrašą tvirtins valdančiosios institucijos, o pats balsavimas, kuriame galės dalyvauti ne tik partijos nariai, vyks antrojoje rudens pusėje. Tarp pretendentų minimi premjerė Ingrida Šimonytė, ministrai Gabrielius Landsbergis, Monika Navickienė, Arvydas Anušauskas ir kt. Tiesa, pastarajam koją gali pakišti šiuo metu vykstantys tyrimai dėl jo komentarų apie planuojamą tankų įsigijimą.
Kitos parlamentinės partijos ketina jau po mėnesio kito apsispręsti dėl savo kandidatų į prezidentus. Tarp tų, kurie galėtų mesti iššūkį G. Nausėdai, įvardijami advokatas Ignas Vėgėlė, ekspremjeras Saulius Skvernelis, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, visuomenininkas Andrius Tapinas. Vis atsinaujina kalbos apie galimą kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės sugrįžimą į politiką, nors ji pati ne kartą paneigė ketinanti tai daryti. Neabejotina, kad bent dalį šių veidų išvysime ir kito rudens Seimo rinkimuose.
Faktiškai prasidėjusi triguba rinkimų kampanija jau turi tam tikros įtakos šalies politiniam gyvenimui. Štai svarstant mokesčių reformą girdimos gana aiškios politinio išskaičiavimo natos, siekiant įtikti daliai rinkėjų ir tokiu būdu sumedžioti jų balsus. Arba dar vienas epizodas: stringa partinis susitarimas dėl užsienio politikos krypčių. Iš pradžių jį stabdė savivaldos rinkimų kampanija, paskui – konservatorių sukeltas politinis sąmyšis dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, dar vėliau – NATO viršūnių susitikimas. Dabar jau beužsisukanti virtinės rinkimų kampanija vargu ar leidžia tikėtis, jog šis svarbus susitarimas bus pasiektas.
Britų politiniame žodyne yra toks egzotiškas žodis purdah, pasiskolintas iš hindi kalbos, kurioje reiškia „užuolaidą“. Politine reikšme šiuo žodžiu yra vadinamas rinkimų kampanijos laikotarpis, per kurį valstybės tarnautojai vengia priimti bet kokius sprendimus, kurie gali būti traktuojami kaip politiškai šališki. Bet purdah Jungtinėje Karalystėje trunka neilgai, apie tris–keturias savaites – nuo oficialaus rinkimų paskelbimo iki naujos vyriausybės sudarymo. Atrodo, kad Lietuvoje purdah šįkart truks daugiau kaip metus, kol pasibaigs visi treji rinkimai.
VŽ nuomone, negalime sau leisti prabangos tiek ilgai vengti politinių sprendimų. Ne visada jie bus patrauklūs rinkėjams, ne visada jais bus patenkintos visos politinės pusės. Tačiau jie būtini valstybės pažangai. Rinkimų debatai neturi įšaldyti politinių sprendimų priėmėjų veiklos.
[infogram id="0db26596-1bdf-4398-b08d-d2fe8b1a6875" prefix="EOc" format="interactive" title="Pasirengimo 2024 m. vyksiantiems rinkimams grafikai"]
