Neleiskime pilkajai zonai išvešėti
Rugpjūčio 9 d. duomenimis, Registrų centro (RC) viešai skelbiamame virtualiųjų valiutų keityklų operatorių sąraše galima rasti 465 bendroves. O bendrovių, vykdančių depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, yra 468.
Tačiau, kaip rašė VŽ, didžioji dalis kriptobendrovių neatitinka net minimalių skaidrumo reikalavimų, pavyzdžiui, neteikia finansinių ataskaitų arba privalomos informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Taip pat nereta bendrovė neturi veiklos adreso, darbuotojų ar Lietuvoje gyvenančio vadovo, o tai leidžia daryti prielaidą, kad jos čia nevykdo jokios veiklos.
VŽ, atlikusi įmonių analizę, pastebėjo ir kurioziškų atvejų, kai viename sodo name įsikuria 78 kriptokeityklos. O jas registravusios įmonės interneto puslapyje nurodoma, kad ji teikia ne tik teisines ir buhalterines, bet ir medicinos paslaugas.
Lietuvos banko ir pinigų plovimo prevencijos specialistų vertinimu, būtent kriptobendrovės yra pats rizikingiausias finansų rinkos segmentas, nes čia neretai pasitaiko nusikalstamos veiklos atvejų, o ir klientų lėšos nėra apsaugotos.
Eglė Lukošienė, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė, VŽ pasakojo, kad pagrindinės kriptoverslo rizikos yra susijusios su jų susikūrimo istorija, kai ir siekta decentralizuoto valdymo, tai yra nepriklausomybės nuo valstybinių institucijų bei anonimiškumo. O tai tampa labai paranku nusikalstamo pasaulio atstovams ir viskam, kas yra šešėlyje: lošimams, pornografijai, terorizmo finansavimui, pinigų plovimui ir pan.
Visi kiti finansų rinkos subjektai yra itin skrupulingai prižiūrimi. Neretai net kritikuojame, kad Lietuvos bankas yra per daug užgniaužęs „fintech“ sektorių. O kriptobendrovės yra įpareigotos iš esmės laikytis tik Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo.
Lyg to dar būtų mažai, net ir priežiūra, kaip laikomasi to įstatymo, yra gana apgailėtina. Pirmiausia, reikalaujama turėti 125.000 Eur įstatinį kapitalą, RC to netikrina. Sklinda kalbos, kad užtenka nurodyti, jog jį turi. O kitą dieną, vos gavus Registrų centro patvirtinimą, tą sumą gali išsiimti. Antra, turi būti nors vienas vyresnysis vadovas, gyvenantis Lietuvoje, kuris atsakingas už pinigų plovimo prevenciją, – 80% kriptobendrovių net neturi nė vieno darbuotojo. Akivaizdu, kad šis reikalavimas nevykdomas, vadinasi, vien dėl to įmonės turėtų sulaukti poveikio priemonių ar likvidavimo.
VŽ kalbinti ekspertai taip pat patvirtino, kad tokios veiklos šalyje nevykdančios kriptobendrovės signalizuoja apie didelę pažeidimų tikimybę. Pavyzdžiui, galimai neužtikrinamas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimas, kad kriptobendrovės pagrindinė veikla būtų vykdoma Lietuvoje, o vyresnysis vadovas būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas.
O ką girdime iš FNTT? Kad jų maži pajėgumai, todėl per metus patikrina tik keliasdešimt įmonių. Štai nuo 2020 m. įpareigota prižiūrėti kriptobendrovių veiklą, 2021 m. neatliko nė vieno patikrinimo (tuo metu Lietuvoje veikė 178 kriptoįmonės), o 2022 m. atliko 16 patikrinimų (veikė 665 kriptobendrovės). Šiemet jau atlikti 8-ių kriptobendrovių patikrinimai.
Net ir tų minimalių reikalavimų, kurių kriptoįmonės turėtų laikytis, FNTT beveik nesutikrina. Susidaro situacija, tarsi visi laukia MiCA reglamento, pagal kurį ši veikla privalės būti licencijuota, bus įvesta daug daugiau taisyklių ir greičiausiai Lietuvos bankas bus įpareigotas prižiūrėti kriptobendroves. Net ir rinkos atstovai, siekiantys didinti pasitikėjimą kriptorinka, teigia laukiantys, kada priežiūros imsis Lietuvos bankas. Esą tik tada galės būti prasklaidytas šiame sektoriuje esantis šešėlis. Tačiau MiCA įsigalios tik 2025 m.
VŽ nuomone, atrodo absurdiška laukti pusantrų metų, kol bus sustiprintas reguliavimas. Tai sukuria palankią terpę sukčiauti, plauti pinigus ir kenkia ne tik visam kriptobendrovių sektoriui, bet ir Lietuvos įvaizdžiui. Suprantama, kad FNTT susiduria su žmogiškųjų išteklių problema, tačiau apvalyti sektorių bent nuo tų įstaigų, kurios nepaiso įstatinio kapitalo, vyresniojo vadovo reikalavimo, greičiausiai yra labiau valios nebuvimo negu darbuotojų trūkumo reikalas. Kad ir kaip žiūrėtum, neatrodo, kad sutikrinti, ar laikomasi šių punktų, reikia daug laiko ir darbuotojų.
REKOMENDUOJAME
