Lietuvos finansinis užribis: beveik 500 kriptokeityklų, o reguliavimas menkas

Viešas virtualiųjų valiutų operatorių sąrašas, apimantis beveik 500 bendrovių, piešia ne itin skaidrų kriptoekosistemos paveikslą – finansinių ataskaitų nėra, dauguma vadovų iš trečiųjų šalių, o vienu adresu gali įsikurti ir beveik 80 įmonių. Ekspertai sako, kad dėl to turėtų užsidegti signalas dėl galimų pažeidimų, FNTT teigia, kad tiek tikrinti neturi pajėgumų.

Vieša paslaptis – Estijai apsivalius, neaiškios įmonės persikėlė į Lietuvą.
Esamo reguliavimo neužtenka, nauji reikalavimai įsigalios tik 2025 m.
Lietuvos bankas visas kriptoįmones ženklina aukščiausiu rizikos ženklu.

Nepaisant bet kurių kitų finansinių įstaigų, kurias itin griežtai prižiūri Lietuvos bankas, reguliavimo, kriptobendrovės Lietuvoje yra paliktos veikti neapibrėžtumo terpėje. Ilgą laiką beveik visai neprižiūrėtos įstaigos, 2020 m. sausį gavo prievolę laikytis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, o pernai lapkritį šios taisyklės buvo sugriežtintos ir įmonės buvo įpareigotos turėti ne mažesnį nei 125.000 Eur įstatinį kapitalą. Tačiau rimtesnės priežiūros nėra, nors šių Lietuvos banko laikomų itin aukštos rizikos bendrovių Lietuvoje, rugpjūčio 8 d. duomenimis, yra 476.