Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-09-13 11:40
2025-09-07 15:07
2025-09-06 15:24
2025-09-05 14:25
2025-09-05 11:06
2025-09-02 14:08
2025-08-30 11:54
2025-08-28 11:40
2025-08-27 11:10
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
O dabar žurnalistui liko užbaigti straipsnį su tyrimu, ką konkrečiose vietose įsipareigojo valstybės atlikti už gautus milijonus. Ir ką Lietuva įsipareigojo padaryti (kiek man žinoma - 0, bet čia jau žurnalistas gali pataisyti). Ir tada ar nebus taip, kad "Manau ne" taps - "Manau ne, nes sumokėjo labai daug"?
Niujorko valstija įsipareigojo išnuomoti 33 metams, kai Lietuva - 41-eriems. Be to, amerikiečiai atliks PAVą. Čia galite rasti interaktyvų nuomos plotų žemėlapį: https://boem.maps.arcgis.com/apps/instant/sidebar/index.html?appid=e2079773d85b43059abf15a16bce7aa7&amp%3Blocale=en
ir viskas? čia visi žurnalistinio tyrimo rezultatai? Nesolidu...
Rimtas ir greitas...Ar aukcione gauta geriausia kaina už mūsų jūrinį vėją? Aš manyčiau, kad TAIP
Sutinku
O kuo mūsų jūrinis vėjas skiriasi nuo kito jūrinio vėjo, kur vidutinis vėjo greitis labai panašus?
Aš šia tema pirmiausia kelčiau klausimą, kodėl vietomis buvo sukeisti aukcionai? Labai logiška būtų pirmiausia skelbti aukcioną plotui, kuriam atliktas PAV ir ištirtas dugnas. Toks aukcionas galėtų duoti atskaitos tašką. O dabar, pardavus juodą katę tamsiame kambaryje, nėra ko stebėtis gauta minimalia kaina.
Todėl kad taip buvo įmanoma sumažinti dalyvių dkaičių iki minimalaus ir sukurti pranašumą Igničiui. Visi tą žino ir viešai rašė
Rimtas ir greitas...Komentaro autorius jau du kartus rimtai susimovė. Pirmą kartą, kai nežinojo jog Vokietija apmoka žemyninio prijungimo ifrastruktūros kainą. Antrą kartą, kai nežinojo jog vokiški mokėjimai yra atliekami per dvidešimt metų po parko pastatymo, todėl tokių pinigų srautų dabarties kaina visai kita. Nepaisant to, su nesunaikinamu entuziazmu trečią kartą lipa ant didelio grėblio. Tik atrodo jau redaktorius atsitokėja ir trečio karto neprofesionalumo gėdos kolektyviškai prisiimti nebesiryžta. Čia jau tik asmeninė 'nuomonė' :)
Prijungimo infrastruktūra nė iš tolo nekainuoja 600 milijonų, kaip teigia ministras. 20 mln. vs 1,2 mlrd., kad ir kokią pinigų kainą skaičiuosi - skirtumas didelis. Nu atleisk, atmetus elektros jungtį 20 mln. vs 1-1,1 mlrd. (200 mln. labai dosniai, su didele rizikos marža).
Vokietijoj ne 1.2 miljardo, o apie 650mln. Tokia yra dabartinė pinigų srauto vertė naudojant 5% disconto norma. Ten pinigai nesumokami į priekį, o gaunami per 20 metų lygiomis dalimis po parko pastatymo. Gi Lietuvos pajungimo infrastruktūros išlaidos bus atliktos iki 2030. Apie prisijungimo infrastruktūros kainą, komentatoriai totalia grybauja skaičiuodami tik jūros kabelio kilometrus ir neįvertindami jog tai nėra tik kabelis.
Ministerija vienintelė lygina Lietuvos ir Vokietijos projektus. Kurie yra nesulyginami, nes tiesiog kitokie. Aš lyginu, kiek „Ocean Winds“ sumoka mums ir kiek sumoka kitur, kur įvyksta kone identiški konkursai mūsiškiam. Tik geriau organizuoti. Obuoliai su obuoliais, kaip ministras sako.
Kad pagaliau baigtųsi “aš manau vienaip, o aš manau kitaip”, einam prie esmės: 1. Ar buvo sudarytos dirbtinės kliūtys užsienio investuotojams dalyvauti aukcione? (ir nereikia to, “ar tikrai nebuvo galima geriau padaryti?” - taip gal ir buvo, lygiai kaip ir buvo galima beveik visus vz straipsnius geriau parašyti ir ką? 2. Ar yra palyginamas konkursas, kur investuotojas nuomotųsi jūros dugną be poveikio aplinkai tyrimo bei pats savo lėšomis prisijungtų prie infrastruktūros, t.y. tiestų pats kabelį? Jei taip, kiek už 1 MW tokiuose konkursuose sumokėjo investuotojas. Čia kaip ir su butais, vienas moka 10k už kvadratą, kitas 800 EUR. Vien kainų skirtumai nieko neįrodo. Jeigu taip norite šią temą vystyti, tai puiku, bet geriau būtų, jog daugiau darbo įdėtumėt nei 30 min. Google paieška.
Štai visa analizė apie tai, kas dalyvius atbaidė: https://www.vz.lt/pramone/energetika/2023/07/27/jurinio-vejo-aukcione-valstybe-gavo-bent-kelis-kartus-maziau-lesu-nei-galejo O įžvalgoje, po kuria komentuojame, pateikiu du pavyzdžius, kur konkretūs plotai nuomoti vėjo parkams. Taip, vystytojai ten patys tiesis kabelius. Viename jų net ir vystytojas tas pats, kaip Lietuvoje. 289,8 mln. Eur už 700 MW galios, arba 414 tūkst. Eur/MW 236,1 mln. Eur už 700 MW galios, arba 337 tūkst. Eur/MW. Palyginti su 20 mln. Eur už 700 MW galios Lietuvoje, arba 28,5 tūkst. Eur/MW. Ačiū, kad skaitote.
Taip, ne tik kabelis, bet ne daugiau nei pvz. tiesiant Swedlink (450 km), kai parkas nutolęs berods 25 km, ir Swedlink berods 200 m. Eur kainavo, tikrai nereikės. Swedlink buvo ne tik kabelis. Nereikės ir dviejų pastočių konvertuoti į pastovią ir iš pastovios srovės. Nereikės ir giliai lįsti, kad dugną pasiekti. Taigi, nes ir atsižvelgus į infliaciją, nu niekaip negalėsi pasakyti, kad kabelis kainuos 600 milijonų eurų. 100 milijonų jau yra dosnu.
Rimtas ir greitas...Rimtas ir greitas...Rimtas ir greitas...Ačiū. Labai geras palyginimas. Lietuva prarado ir geopolitine prasme ir finansine. Vienas didžiausiu nesekmiu. Pagal tai kai atsisako dalyvauti po pirmo aukciono užsienio bendrovės daug ką pasako. Ir tikrai nesusitikinėjo Ministras su užsienio įmonėmis
Jei kalbant apie geopolitika....Yra didelė tikimybė sulaukti diversijos, ką labai rimtai vertina užsienio investuotojai. Dar galėjo palyginti butų kainas NY, Berlyne ir Vilniuje. Nes kitaip straipsnis panašus į "zadantje"
Kai baigiasi argumentai, tai prasideda rusai puola. Kodėl Latvijoje ir Estijoje užsienio investuotojai toliau vysto ar planuoja dalyvayti offshore projektuose? Ar ten nėra geopolitines rizikos?
Būtent iš Latvijos ir Estijos ir išėjo minėti užsienio investuotojai. RWE turėjo sutartį su Latvenergo, Orsted su Enefit dirbti jų teritoriniuose projektuose. Iš abiejų abu išėjo, nes JAV subsidijos duoda didesnius pelnus. Kaltinti lietuvius dėl šių pasitraukimų yra mažų mažiausia neprofesionalu. O taip vadinamas užsienio investuotojas GreenGenius su Polenergia, niekada ir nebuvo realus investuotojas, nes tai akivaizdžiai ne tos lygos žaidėjas. Jų tikruoji užduotis dalyvaujant šiame procese lieka mįslinga.
O tai ne vokiečiams sulaukti diversijos didesnė tikimybė, kai jau dujų jungtis pas juos susprogdinta?
O tai kad Vokietijoje investuotojus surenka, o LT nesurenka, irgi kalti amerikonai? Pradžioje palaikiau ministrą, bet kai prasidėjo bairiai su 2 GW ribojimais ir aukcionais vėjo jėgainių jūroje keistais, pasitikėjimas pradingo.
Latvijos ir Estijos aukcionai parodys, kas išėjo, kas ne:)
Viskas sutarta buna LT tarp berniuku
Valstybė šioje situacijoje win-win...
Em, kad ne. Valstybė negavo 0,5-1 mlrd. eurų pajamų. Juos pasiims Ignitis, kuris tas pajamas GALBŪT uždirbs ir išmokės kaip dividendus 67%. O galbūt iššvaistys neefektyviai įgyvendindami projektą. Ai, dar gi partnerius turi, neaiškus koks mix'as tarp jų. Jei 50:50, tai atgaus tik 33% valstybė per dividendus.
Rimtas ir greitas...Maziau sumokejo, tai maziau mokesim uz elektra. As nesuprantu, kur problema? Jeigu butu Ignitis (ar kitas investuotojas) sumokejes 200 MLN, spekit is kur tuos milijonus jis butu istraukes? Is LT vartotoju, per pakelta elektros kaina, taip kad cia butu is vienos kisenes i kita pinigai.
Ne, už elektrą mokėsi identiškai tiek pat, nes elektrą pardavinės rinkos kaina. Ar sumokėję būtų 1 eurą, ar 10 milijardų, nuo to elektros rinkos kaina nesikeistų.
Pinigai butu sumokami Lietuvai. Jei butu laimejes pvz Orsted ar RWE ar dar kas kitas, butu sumokeje pinigus i LT biudzeta. Tai nedidina elektros energijos kainu. Tai yra nesusije dalykai.
O Ignitis, kurio didziausias akcininkas Finansų ministerija – 74,99%, nemoka atgal dividendu valstybei? Manau, kad siuo konkreciu atveju yra svarbiausia kuo greiciau padidinti vietine generacija ir kad pinigai liktu LT nei mistiniai milijonai, kurie kaip vienaragiai lankoj ganosi.
Kodel manote, kad Ignitis yra tinkamiausias pasirinkimas greitam vejo parko pastatymui? Kaip dividendai susije aukciono mokesciu? Laikantis tos pacios logikos gal ir pelno mokescio Igniciui nereiktu moketi, nes juk dividendai? Papasakokite apie mistinius milijonus kitiems offshoro aukciono organizatoriams.
Jei finmin Ingnityje turi 75% ir projekte dalyvauja 50/50, dividendais sugrįš matematiškai skaičiuojant geriausiu atveju 37.5%
Todel, kad kitu neatsirado. Cia gi Lietuva, ne pasaulio bamba. Reikia truputi nusileist ant zemes. As ne zurnalistas ir zurnalistiniu tyrimu nedarau, prasau, klausti straipsnio autoriaus, jis suinteresuotas knysliukas, tik knisa labai jau pavirsutiniskai.
37.5% blogai? Geriau, kad RWE pasiimtu 100%?
Butent, jei darytumet, tokiu nesamoniu nerasinetumet. Cia kaip senais gerais laikais darant viesaji pirkima automobiliams, reikalavimas kad auto marke prasidetu raide B ir pasibaigtu raide W. O tada visi ispute akis - taigi darem aukciona...
Pirma pastatyti reikia, sukisti keleta milijardu, tada uztikrinti, kad projektas atsiperkantis, o tik jau tada apie dividendu svaigt. Rizika ta pati, tik Ignitis sumokejo 20 MLN, o galima buvo tiketis 200 - 600 MLN.
Tai kitų neatsirado, nes buvo pasistengta su sąlygomis, kad jos nebūtų patrauklios kitiems.
37,5% nuo galbūt kada nors uždirbs, jei dirbs efektyviai vs 100% sutartos sumos garantuotai.
Rizikos investiciju uzdavinys: Didele rizika ir reikia sukisti keleta milijardu pradzioj, ir melstis, kad atsipirktu. Kokia tikimybe gauti 200-600 mln uz tai, kad butu galima pradeti?
Tereikejo suorganizuoti normalu konkursa, pritraukti 5-10 dalyviu ir tada ziureti kiek galima gauti. Dabar tai cia buvo i vienu vartus zaidimas, del to visi ir issilakste.
Pagal šį paparacį gaunasi, kad užsienio investuotojai buvo per jėgą išstumti iš šio projekto.???
Kaip aukščiau rašė, sąlygos sudėtos, pasiūlyti galite bet kokį automobilį, kol prasideda pavadinimas B ir baigiasi W. Taip ir šis aukcionas, sąlygos sudėtos tokios, kad realiai tik vienas konkurentas atėjo, kai šiaip ateina bent 5-10 konkurentų į tokius aukcionus.
Galite manyti ką tik norite, bet rinka viską sustato į vietą. O klausimų dėl teisingos kainos galima iškelti begalybę, ypač lyginant su kitomis šalimis.
Yra rinka ir yra rinka. Skandalas ir kiles, kad salygos ne visiems vienodos.
Be abejo, rinka taip pat turi savo ypatumus. Ir rinka kur nors JAV ar Vokietijoje nėra tokia pati kaip rinka Lietuvoje.
Yra arba laisva rinka arba iskreipta. Manau ties tuo galima ir baigti.
Man keista kaip galima dar ginti šį ministrą. Realiai tokios betvarkės energetikos nėra buvę per visą istoriją. Visų pirma klausimas ar pagrįstai skyrė virš 300 mln EUR subsidijų tiekėjams finansuojant skirtumą tarp sutarties vertės ir kompensuojamo dydžio (realiai reikėjo sieti su rinkos kaina, o ne sutarties kaina). Manau vien čia šimtais milijonų "ištaškė" biudžeto lėšų. Dabar tyčia taip prastai suorganizuotas konkursas, kad tik vienam Igničiui būtų tinkamas. Vėl valstybė prarado apie 500 mln EUR lėšų. Kalbant apie tiesiogines investicijas, jeigu ne Kreivys jos Lietuvoje tikrai vien dabar būtų keliais milijardais didesnės, ypač iš saulės parkų. Kas blogiausia, kad ir toliau meluoja apie "neguminį" tinklą, kvoteles ir kitas nesąmones, dėl ko sustabdytos ir tikriausia bus atštauktos investicijos ateityje. #patsblogiausiasministras
O kas vėl saulės parkus trukdo vystyti? Taigi neliko 2 gw apribojimo, tai kas trukdo?
Betvarkių yra buvę daug didesnių, tik nuo Energetikos ministerijos įkūrimo tokios betvarkės nepamenu. Kažkas nepasakoma iki galo, kažkokios prielaidos kosminės apie gaminančių vartotojų plėtrą.
Vystai projektą, turi finansavimą, leidimus tuoj turi gauti ir viską nukerta. Tada praeina metai laiko, ir sako "nu gerai, vystyk dabar jau". Kaip manai, ar vis dar galvoji, kad nebebus nesąmoningų, pasaulyje unikalių apribojimų numestų iš oro? O kas dar pasikeitė? Euribor'as išaugo.
Rimtas ir greitas...Kaip matau, lobistai, kuriems neišėjo sudalyvauti rašinėja komentarus ir bando parodyti, kaip viskas blogai. Taip, sutinku, galėjo būti geriau, ministras daug pievų pridarė. Konkurso sąlygos gal galėjo būti geresnės. Bet verkti, kad mistiniai milijonai neatsirado yra absurdiška, ypač sakant, kad atseit neaišku ar Ignitis iš viso kažką iš to uždirbs, nes rizika labai didelė. Tai apsispręskit mielieji lobistai: ar nepelningas/itin rizikingas projektas AR negauti milijonai? Niekas į rizikingus projektus milijardų nekiša atsainiai.
Rimtas ir greitas...įdomi diskusija, atidžiai skaičiau iki "Vokiečiams reikia pinigų elektros tinklui, jungiančiam elektrą gaminančią šiaurę ir ją vartojančius šalies pietus, vystyti. Ieškodami, iš kur finansuoti tinklų plėtrą, jie sugalvojo štai tokią konkurso struktūrą. Jiems tie patys pinigai turi kitą vertę." Kažkas su logika man čia prasilenkia. Tai jei tiems vokiečiams reikia pinigų šiandien, kodėl jie paprašė tik 10%, kuriuos beje išleis jūros ekosistemoms, o ne kokiam nors tinklui? Kaip ir likusius 90% išleis vartotojų kainos subsidijavimui. Nekomentuojant konkurso organizavimo peripetijų, tokie liapsusai ir šiandien paskelbti nauji bandymai lyginti (tokios frazės kaip "sumokėjo", "atseikėjo" - čia 1,1 mlrd., Karlai! gal jau žinote pavedimo datą? ;-)) nepateikiant jokių detalių kelia abejonių autoriaus gebėjimais įsigilinti. Gal ko nors nežinau. Kitas klausimas - ar mes kaip vartotojai ir jūros dugno savininkai lyginant su kitais ką nors praradome? Nematau pagrindo tą teigti, nežinant elektros kainos LT ir DE. Jei spekuliuoti, žinau tik tiek, kad 3/4 "Ignitis" yra mūsų nuosavybė. Jei būtų išsinuomojęs privatus ar užsienio verslas - menamas praradimas būtų 4 kartus didesnis.
jei kam kyla abejonių ar aš čia kartais nepjaunu grybo - šaltinis kuriuo remiuosi “Ninety percent of proceeds from the dynamic bidding procedure would go into lowering electricity prices, five percent into marine environment protection and five percent into sustainable fishing,” the agency said. " https://www.cleanenergywire.org/news/bidders-could-end-paying-production-fee-germanys-largest-ever-offshore-wind-auction
Pirma. Sumos milžiniškos. Jų 10% yra 207 mln. Eur (už O-2.2 teritoriją Baltijos jūroje, 1 GW). Pastebėkite, kad tai yra mažiau, nei įmoka, pavyzdžiui, minėtuose JAV projektuose. Bet iš viso pažadėta suma (2,02 mlrd. Eur) išeina daug didesnė (daugiau nei 2 mln. Eur už 1 MW galios, kai JAV – ~0,4 mln. Eur/MW). Antra. Jiems reikia užsitikrinti tinklų plėtros finansavimą ne vienu susimokėjimu, o per ilgą laikotarpį. Taip jie „mažins elektros kainas“, t. y. vartotojams tiesiogiai nereikės mokėti tos dalies tinklo mokesčių, kurią jie pasiims iš jūrinio vėjo vystytojų, kol bus investuojama į tinklą. Todėl sumos didžiulės, bet išdėliotos. Nes tikslai kitokie. O kaip dugno savininkai nežinome, ar praradome, ar ne. Nes nebuvo efektyvaus aukciono. Bet yra indikacijų, kad praradome.
pirma. Nežiūrint to kad euras yra euras, visos sumos turi būti pririštos prie mokėjimo grafiko ir diskontuotos jei mokamos ateityje, kitaip lyginimas neturi prasmės. Tą Kreivys taikliai pastebėjo po pirmų bandymų lyginti. Dar žiūrint plačiau nei dugno kaina pridėčiau, kad Vokietijos aukcione 2022 vidury onshore wind tiekėjai ne mokėjo papildomai, o gavo €5,8/kWh subsidiją, ir kad šių metų jų onshore aukcione vidutinė kaina buvo €73.4/MWh - o kaip visi girdėjom, antrajame LT offshore aukcione viršutinė kainos riba €100/MWh ir GG atsisako dalyvauti. Turite kokį logišką paaiškinimą, kodėl neapsimoka? Antra. Nesu tikras, kuo remiatės sakydamas, kad jie konkrečiai mažins tinklo dedamąją, ir jei taip - tai kiek kainuoja parengtumo skirtumas tarp DE ir LT? Nes net nesant dideliu žinovu kabelio kaina jame yra, ją galim dėti prie 20 mln.€. O dėl praradimo - net jei Ignitis mokės mažiau nei būtų mokėjęs menamos konkurencijos atveju, nesvarbu ar didės jų pelningumas/ vertė + dividendai į biudžetą, ar elektros kaina bus mažesnė, mokesčių mokėtojui tai bet kuriuo atveju į naudą. Žiūrint į skandinavų pavyzdžius, nemanau, kad valstybė turi užleisti infrastruktūrą ir rinką užsienio žaidėjams.
Ministras vienintelis lygina su Vokietija. Ir jūs. Ir observer. Niekas daugiau nelygina nieko su Vokietija. Tarifo mažinimas Vokietijai dabar yra sunkiosios pramonės šalyje sulaikymas nuo pabėgimo. Kokia tiksliai diskonto norma čia turėtų būti taikoma? Kokia yra tokių sprendimų politinė kaina, kaip ją įskaičiuoti į formulę? Socialinės naudos? Kaip 20 metų įsipareigojimo rizikas vertina rinkos dalyviai? Vokietijos atveju galutinę kainą mes matome. Nes akivaizdu, kad dalyviai konkuravo tarpusavyje. Ar Lietuvoje rizikų profilis buvo toks pat? Ne. Su Lietuva yra daug lengviau palyginamų projektų. Tos pačios bendrovės. Beveik tokie pat aukcionai. Tokios pat elektros kainos. Su jais ir lyginomės atliktoje analizėje, juos įvardinu įžvalgoje. Bet visa tai yra simptomai. Liga – mūsų aukcione dalyvavo vienas dalyvis. Jei iš 8 dalyvių būtume surinkę 20 mln. Eur, turėtume pripažinti, kad tiek tas mūsų dugnas ir vertas. Dabar? Na, kitur gavo daugiau. Kodėl dalyvavo tik vienas dalyvis? Kiti rinkos dalyviai ir ekspertai paaiškino, skaitykite štai čia: https://www.vz.lt/pramone/energetika/2023/07/27/jurinio-vejo-aukcione-valstybe-gavo-bent-kelis-kartus-maziau-lesu-nei-galejo
man rodos, sėkmingai ignoruojame kitos pusės klausimus ir argumentus, taip pat VZ publikacijų, kur LT konkursas su Vokietijos ir buvo lyginamas - kas logiška, nes skaičių skirtumas nesigilinant į detales labai jau bado akis. Esminis išsiskyrimas kiek suprantu - manote, kad sergam, nes turėjo būti daugiau dalyvių, kurių nebuvo, nes Enmin davė per trumpą pateikimo terminą. Mano galva, žiūrint racionaliai, tikėtina vystytojų paklausa tokiam projektui nebuvo didelė, įvertinant geopolitiką ir rinkos dydį (nebent nuleisti reikalavimus ir susikelti valstybei rizikas, kad laimės avantiūristinis pasiūlymas, kuris prisiims nepamatuotus įsipareigojimus). Todėl manau nevertėjo imituoti konkurso, jei galima būtų tiesiog atiduoti paskirtajam tiekėjui (Nagevičius beje šiandien sakė tą patį). Tačiau teisiškai konkurso reikėjo, todėl jis įvyko. O kadangi ant komercinio tiekėjo prievarta pakabinti rizikos nelabai išeina, nelabai galim ir vertinti, kas ir kurioje vietoje daugiau laimėjo - ne momentine, o ilgalaike prasme. "Ignitis" kaip 3/4 vieša LT įmonė ir jos savininkai, ar elektros vartotojai, ar visi mokesčių mokėtojai, nes vyriausybė neprisiėmė jokių įsipareigojimų subsidijuoti, kaip įprasta.
Ne, mes nelyginome su vokišku projektu. Nei mes, nei mūsų pašnekovai. Nepaisant to, kaip kreivai ELTA būtų iš konteksto ištraukusi vieną sakinį iš visos didelės analizės. Lyginome su bendru kontekstu, iš kurio vokiški projektai iškrenta. Priminsiu, kad jei aukcionas nepavyko dėl per didelių vystytojui paliktų rizikų, Ignitis grupė pasiėmė jas visas ir potencialus nuostolis bus nurašytas mokesčių mokėtojams ant pečių (geriausiu atveju per pusę su Ocean Winds, jei nebus papildomų sąlygų susitarime tarp bendrovių, kurio dar nėra ir jo sudarymo niekas nekontroliuoja). Bet man patinka, kad priėjome prie to lygio, kur ministerijos užtarėjai atviru tekstu teisina sufalsifikuotą konkursą. Ne, planinė ekonomika neveikia, o kapitalizmas veikia. Užsienio investicijos į šalį yra gerai. Sąjungininkų infrastruktūra Lietuvoje didina mūsų saugumą. Rizikų sumažinimas aukcione, būtų buvęs nemokamas arba beveik nemokamas. Pratęsti terminus, nekaitalioti datų nieko nekainuoja. Prie 2 mlrd. Eur projekto praktiškai nieko nekainuotų ir dugno tyrimai bei PAV. Bet to nebuvo. Kodėl? Nežinau.
'ministerijos užtarėjai atviru tekstu teisina sufalsifikuotą konkursą.' - oho, čia jau panašu į etiketes ir kaltinimus kriminalu ;-) Planinė ekonomika? nemanau, politinis sprendimas. Pirmiausia apie potencialų nuostolį, kuriuo gąsdinate. Ar besiremdamas libertarine dogma, kad rinka viską sutvarkys tobulai, niekada nesate susidūrę su situacijomis, kai ta šv.rinka (susijusi su kapitalizmu kaip privačią nuosavybę ir iniciatyvą pripažįstančia sistema, kurios gryname pavidale niekur pasaulyje nėra - nes vyriausybės skirtingose srityse daugiau ar mažiau reguliuoja, kad rinka veiktų daugumai, o ne mažumai) neveikia, o nuostoliai tokio masto projektuose beveik neišvengiamai tampa našta vartotojams? Nes riziką prisiėmę verslai (akcininkai), jai įvykus visiškai nenori veikti į minusą, ir pasekmės (per jų stumiamus politikų sprendimus - lobistinius-korumpuotus, ar per derybinį šantažą, kai išėjimas iš projekto dar brangiau nei prisiimti nuostolius) vis tiek atitenka mokesčių mokėtojams? Šiuolaikinėje politikos teorijoje, kritikuojančioje iš jūsų sklindančias neoliberalias-libertarines nuostatas tai vadinama pelno privatizavimu - nuostolių socializavimu. Tokių pavyzdžių pilna.
Pasižiūrėjęs galiu patvirtinti - VZ nebuvo prikišamų lyginimų su Vokietija. Tačiau jokios analizės, kuo skiriasi Vokietijos konkursas nuo Lietuvos taip pat nebuvo, todėl lyginimai iškart prasidėjo komentaruose. https://www.vz.lt/pramone/energetika/2023/07/13/vokietija-aukcione-is-juros-vejo-jegainiu-vystytoju-susizere-126-mlrd-eur
Rimtas ir greitas...Rimtas ir greitas...