VMI medaus statinė ir šaukštas deguto
VMI surinko 9,9 balo iš 10-ies galimų, kai bendras Lietuvos priežiūros institucijų pažangos vidurkis siekė tik 7,2 balo.
VMI pažangą, pasak ministerijos, rodo tai, kad prioritetą ji teikia ne baudoms, o konsultacijoms, patikrinimus atlieka ten, kur yra didžiausia rizika žalai atsirasti, nesikoncentruoja į mažareikšmius pažeidimus, mažina biurokratinę naštą ir kt.
Verslas sutinka, kad mokesčių administratoriaus ir verslo bendradarbiavimas vyksta teisinga kryptimi, o VMI į dialogą yra linkusi labiau nei daugelis kitų kontroliuojančių institucijų. Jau seniai užmirštos ir „žiaurios akcijos“, kuriomis prieš porą dešimtmečių VMI šiurpino verslą, ir galimybė, įteikus inspektoriui vokelį, nusipirkti ramybę ar „susitvarkyti“ mokestinę problemą.
VMI deklaruojamą atvirą dialogą su klientais – taip pagarbiai dabar VMI vadina mokesčių mokėtojus – atspindi ir konkretūs darbai.
Pernai VMI iniciatyva buvo įkurta konsultacinė taryba, į kurią pakviesti verslo asocijuotųjų organizacijų atstovai, – taigi, atsirado platforma diskusijoms su verslu ir bendrų sprendimų dėl mokesčių administravimo, VMI paslaugų paieškoms.
Įgyvendintas VMI kliento profilio projektas – kiekviena įmonė gali pamatyti, kokių mokestinių rizikų jos veikloje įžvelgia mokesčių administratorius, ir pagerinti rodiklius.
VMI sumažino griežtųjų kontrolės veiksmų skaičių, dabar ji dažniausiai padaro namų darbus – išanalizuoja duomenis ir identifikuoja išties rizikingus mokesčių mokėtojus. Tuščiais šoviniais ji šaudo retai, todėl kitų verslų paprastai nebetrukdo, taupydama ir jų, ir savo specialistų laiką.
VŽ nuomone, už šiuos ir daugelį kitų pasiekimų VMI nusipelnė ir pagarbos, ir gyriaus.
Tačiau užmigti ant laurų mokesčių administratorius neturėtų – verslas vis dar susiduria su problemomis, kurios tarsi šaukštas deguto medaus statinėje apkartina bendravimą su VMI.
Pavyzdžiui, VMI konsultacijos – tiek telefonu, tiek raštu – iš principo yra nedaug vertos, nes VMI neprivalo jomis vadovautis ir vėliau situaciją gali interpretuoti visai kitaip, nei buvo nurodęs pačios VMI konsultantas.
„Tokia nusistovėjusi praktika, kad VMI konsultacijos ir atsakymai yra instrumentai, neduodantys realios naudos ir nesuteikiantys garantijų mokesčių mokėtojui“, – VŽ sako Marius Grajauskas, advokatų kontoros „LEADELL Balčiūnas & Grajauskas“ vadovaujantis partneris, advokatas, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos (LMKA) narys.
Kita VMI darbo spraga – pro mokesčių administratoriaus, valdančio išmaniąją mokesčių administravimo sistemą, kur suplaukia gausybė duomenų apie verslo sandorius ir lėšų judėjimą, rėtį praslystantys verslai, kurie dalies apyvartos išvis neapskaito ir, žinoma, nuo jos nemoka mokesčių.
Tai parodo ne tik Lietuvoje didesnis nei kaimyninėse šalyse pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkis, bet ir praktinės patirtys. Vargu ar rastume Lietuvoje žmogų, kuris nebūtų gavęs pasiūlymo nusipirkti paslaugą ar prekę pigiau – grynaisiais ir be kasos kvito.
Tad VMI turėtų savo išmaniąją sistemą sukalibruoti taip, kad įžvelgtų ir šešėlyje pasislėpusius verslus, – tada ne tik papilnėtų valstybės biudžetas, bet ir būtų sukurta teisingesnė konkurencinė aplinka sąžiningoms įmonėms.
Pagarbiam ir lygiaverčiam dialogui su verslu koją kiša ir VMI pamėgta taktika visus neaiškumus, kurie pasitaiko mokesčių teisės aktuose, interpretuoti savaip ir griežčiau – prikuriant išaiškinimų ir taisyklių, kurių nėra įstatymuose ir kurios naudingos ne mokesčių mokėtojui, o mokesčių surinkėjai.
„VMI turėtų labiau gerbti į į Mokesčių administravimo įstatymą įrašytą principą, kuris sako, kad visi mokesčių įstatymuose esantys neaiškumai turėtų būti aiškinami mokesčių mokėtojo naudai“, – primena Gintaras Juškauskas, mokesčių konsultacijų UAB „Merits“ asocijuotasis partneris, auditorius.
Mokestiniai ginčai yra dar viena sritis, kur beveik visi įvarčiai lekia į vienus – mokesčių mokėtojų – vartus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas mokestiniuose ginčuose pernai priėmė 92%, o Vilniaus apygardos administracinis teismas – 98% VMI palankių sprendimų. Panaši statistika užfiksuota ir ankstesniais metais.
Tai reiškia, kad įrodyti savo tiesą mokestiniame ginče verslas praktiškai neturi šansų, o teisinėje valstybėje taip neturi būti.
„Neturime specializuotų mokesčių teismų. Mokestiniai ginčai sprendžiami bendra tvarka, neretai teisėjai, gerai neišmanydami mokesčių problematikos, vengia gilintis ir be ypatingų argumentų patvirtina VMI aktą. Teismams trūksta specialių žinių, kad galėtų įsigilinti į mokesčių mokėtojų argumentus. Tikėtina, kad tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl teismuose VMI laimi beveik visus ginčus“, – sako M. Grajauskas.
Nuo kitų metų ši problema, atrodo, tik gilės. Dabar mokestiniai ginčai nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o nuo 2024 m. sausio 1 d. visos bylos, kurių pareiškėjai yra ne iš Vilniaus apskrities, keliaus į naujai steigiamo Regionų administracinio teismo Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio rūmus. Mokestinės bylos teisėjams, anksčiau nenagrinėjusiems tokių bylų, neabejotinai taps rimtu iššūkiu, o sprendimų kokybė gali dar pablogėti.
VŽ įsitikinusios, kad VMI turėtų neužmerkti akių prieš šias problemų ir ieškoti būdų, kaip jas įveikti, žinoma, pasitardama su verslu. O jei sprendimai viršija jos kompetencijos ribas – pasinaudoti galimybe inicijuoti reikalingų teisės aktų pakeitimus.
