„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija?

Didžiulę svarbą politiniuose dokumentuose įgavo išskirtinis prioritetas, siekiant stiprinti Europos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Vienas iš būdų – atsinaujinanti energetika, kuri vis labiau aktualėja ir Lietuvoje: pastaruoju metu gyventojų susidomėjimas saulės elektrinėmis yra ypač išaugęs. Ir nenuostabu – padidėjusios elektros kainos, valstybės teikiama subsidija, siekis tapti nepriklausomais elektros gamintojais.

Verslas nedelsia ir drąsiausiai planuoja investicijas į energetikos projektus: saulės, vėjo ir biodujų jėgainių projektų šiuo metu ruošiama daug. Vieną didžiausių – 641 mln. Eur vertės – investicijų šiemet pradeda įgyvendinti AB „Orlen Lietuva“. Bendrovė planuoja statyti naują žaliavos likučio konversijos įrenginį, kuris leistų pagilinti naftos perdirbimą. Kaip rašoma poveikio aplinkai informacijoje, naujasis įrenginys leis pagaminti vertingesnius šviesius produktus, padidinti konkurencingumą ir dirbti pelningai, esant prastoms makroekonominėms sąlygoms.

Itin padidėjo ir šalies gyventojų suinteresuotumas atsinaujinančios energijos galimybėmis – jie vis labiau linkę tokias elektrines įsirengti ant individualių namų stogų. Neretai specialistai gyventojams rekomenduoja įsirengti 10 kW galios saulės elektrines (už tokią gali tekti pakloti 10.000 Eur). To priežastis gana paprasta: Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri teikia subsidijas, maksimaliai kompensuoja už tokio galingumo saulės elektrinės įsirengimą. 

Ekspertai skaičiuoja, kad investicija į saulės elektrinę atsipirks maždaug per 6–7 metus, o pasinaudojus valstybės teikiama parama – per 3–5 metus. Norintiems pasinaudoti subsidija svarbu žinoti, kad pirmiausia ją reikia gauti, o tik tada rūpintis saulės elektrinės įrengimu.  

Tačiau procesas gyventojams neretai tampa komplikuotas – biurokratai „pasistengia“. Pirmiausia dėl to, kad nėra aiškumo dėl valstybės subsidijos, tiksliau – dėl kvietimų jas gauti. Dar gegužės pradžioje Austėja Jonaitytė, APVA komunikacijos specialistė, Manopinigai.lt teigė nežinanti, kada vyks kiti kvietimai. Energetikos ministerija yra išplatinusi pranešimą, kad vasarą ketina inicijuoti papildomą kvietimą saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose.

Pasiteiravus dar kartą, vakar APVA atsakė, kad planuojama, jog birželį–liepą gyventojams vėl bus galima teikti paraiškas dėl subsidijos saulės elektrinėms įsirengti. Ar panašūs „planai“ ir „ketinimai“ nebus apsnigti, garantijų nėra.

Tokia nesuprantama elgsena visiškai nekoreliuoja su ES ir valstybės deklaruojamu interesu, nes praleidžiamas tinkamiausias metas saulės elektrinių įrengimui – šiltasis laikotarpis. Natūralu, kad verslai nelaukia ir dirba išsijuosę, bet kenčia žmonės ir taip aukštos infliacijos sąlygomis priversti mokėti didesnę kainą už saulės įrenginius. Kenčia, nes nesulaukę kvietimo, jie praranda teisę į kompensaciją, kuri neteikiama jau pastatytoms ir įsigytoms elektrinėms. 

Regis, sveika logika sufleruotų kitaip: nespėji laiku ar pasiklydai biurokratiniuose labirintuose, prisidėk vėliau. Ar kas galėtų įvardyti esminį skirtumą tarp kompensacijų pastatytoms (kol nėra kvietimų) ir statomų tais pačiais metais elektrinių įsigijimų? Tačiau formali kompensavimo taisyklė vieniems padėdama, skriaudžia kitus tos pačios valstybės piliečius.

Dar blogiau, jei toks valstybinio paramos mechanizmo neapibrėžtumas lėtina saulės (ir vėjo) elektrinių statybas: kas mėnesį brangsta medžiagos, statybos, dėl ko ir taip nedidelė kompensacijos dalis proporcingai mažėja.

Tikinama, kad įrengti saulės elektrinę ant namo stogo galima per 1–2 dienas, tačiau dėl išaugusios paklausos gali tekti laukti ir 150 dienų. Rinkoje yra nemažai įmonių, kurios siūlo įrengimo paslaugas, tačiau problema išsirinkti patikimą rangovą – ne vienas gyventojas jau pateko į apgavikų pinkles.

Svarbu elektrines įrengti dar šviečiant saulei – taip jos kaupia elektros energiją būsimam „pilkajam“ gamtos sezonui, mažindamos piliečiams sąskaitas už elektrą. Ir čia galima būtų įžvelgti tiesioginį valstybės interesą: daugiau ir laiku pastatytų saulės elektrinių – mažiau paraiškų sąskaitų kompensacijoms už energijos išteklius žiemos laikotarpiu. Trumpiau: daugiau išleidžiu vasarą, bet mažiau – žiemą. Kaip pasakytų buhalteriai – akivaizdus biudžeto balansavimas.

VŽ nuomone, kol Energetikos ministerija teigia, kad kažkada „ketina inicijuoti kvietimą“, o APVA staiga suskubo pažadėti birželio–liepos „planus“, saulė Lietuvoj tuščiai šildo pietinius namų stogus, o piliečiai investuoja į kondicionierius, su nerimu laukdami naujojo šildymo sezono kainų už energijos išteklius. Deja, tame fronte nieko naujo, t. y. pigesnio, nenusimato...