„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija?

Publikuota: 2022-05-27
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji siekia apie 70%. Europos Sąjunga (ES) ir mūsų šalies Vyriausybė entuziastingai iškėlė atsinaujinančios energetikos vėliavą, kuriai plazdenti turėtų padėti vėjo ir saulės elektrinės. Paklausa pastarosioms šovė į neregėtas aukštumas, tačiau Vyriausybė, kuri turėtų subsidijomis skatinti procesą, nespėja su rinka žengti koja kojon.

Didžiulę svarbą politiniuose dokumentuose įgavo išskirtinis prioritetas, siekiant stiprinti Europos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Vienas iš būdų – atsinaujinanti energetika, kuri vis labiau aktualėja ir Lietuvoje: pastaruoju metu gyventojų susidomėjimas saulės elektrinėmis yra ypač išaugęs. Ir nenuostabu – padidėjusios elektros kainos, valstybės teikiama subsidija, siekis tapti nepriklausomais elektros gamintojais.

Verslas nedelsia ir drąsiausiai planuoja investicijas į energetikos projektus: saulės, vėjo ir biodujų jėgainių projektų šiuo metu ruošiama daug. Vieną didžiausių – 641 mln. Eur vertės – investicijų šiemet pradeda įgyvendinti AB „Orlen Lietuva“. Bendrovė planuoja statyti naują žaliavos likučio konversijos įrenginį, kuris leistų pagilinti naftos perdirbimą. Kaip rašoma poveikio aplinkai informacijoje, naujasis įrenginys leis pagaminti vertingesnius šviesius produktus, padidinti konkurencingumą ir dirbti pelningai, esant prastoms makroekonominėms sąlygoms.

Itin padidėjo ir šalies gyventojų suinteresuotumas atsinaujinančios energijos galimybėmis – jie vis labiau linkę tokias elektrines įsirengti ant individualių namų stogų. Neretai specialistai gyventojams rekomenduoja įsirengti 10 kW galios saulės elektrines (už tokią gali tekti pakloti 10.000 Eur). To priežastis gana paprasta: Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), kuri teikia subsidijas, maksimaliai kompensuoja už tokio galingumo saulės elektrinės įsirengimą. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ekspertai skaičiuoja, kad investicija į saulės elektrinę atsipirks maždaug per 6–7 metus, o pasinaudojus valstybės teikiama parama – per 3–5 metus. Norintiems pasinaudoti subsidija svarbu žinoti, kad pirmiausia ją reikia gauti, o tik tada rūpintis saulės elektrinės įrengimu.  

Tačiau procesas gyventojams neretai tampa komplikuotas – biurokratai „pasistengia“. Pirmiausia dėl to, kad nėra aiškumo dėl valstybės subsidijos, tiksliau – dėl kvietimų jas gauti. Dar gegužės pradžioje Austėja Jonaitytė, APVA komunikacijos specialistė, Manopinigai.lt teigė nežinanti, kada vyks kiti kvietimai. Energetikos ministerija yra išplatinusi pranešimą, kad vasarą ketina inicijuoti papildomą kvietimą saulės elektrinių įrengimui namų ūkiuose.

Pasiteiravus dar kartą, vakar APVA atsakė, kad planuojama, jog birželį–liepą gyventojams vėl bus galima teikti paraiškas dėl subsidijos saulės elektrinėms įsirengti. Ar panašūs „planai“ ir „ketinimai“ nebus apsnigti, garantijų nėra.

Tokia nesuprantama elgsena visiškai nekoreliuoja su ES ir valstybės deklaruojamu interesu, nes praleidžiamas tinkamiausias metas saulės elektrinių įrengimui – šiltasis laikotarpis. Natūralu, kad verslai nelaukia ir dirba išsijuosę, bet kenčia žmonės ir taip aukštos infliacijos sąlygomis priversti mokėti didesnę kainą už saulės įrenginius. Kenčia, nes nesulaukę kvietimo, jie praranda teisę į kompensaciją, kuri neteikiama jau pastatytoms ir įsigytoms elektrinėms. 

Regis, sveika logika sufleruotų kitaip: nespėji laiku ar pasiklydai biurokratiniuose labirintuose, prisidėk vėliau. Ar kas galėtų įvardyti esminį skirtumą tarp kompensacijų pastatytoms (kol nėra kvietimų) ir statomų tais pačiais metais elektrinių įsigijimų? Tačiau formali kompensavimo taisyklė vieniems padėdama, skriaudžia kitus tos pačios valstybės piliečius.

Dar blogiau, jei toks valstybinio paramos mechanizmo neapibrėžtumas lėtina saulės (ir vėjo) elektrinių statybas: kas mėnesį brangsta medžiagos, statybos, dėl ko ir taip nedidelė kompensacijos dalis proporcingai mažėja.

Tikinama, kad įrengti saulės elektrinę ant namo stogo galima per 1–2 dienas, tačiau dėl išaugusios paklausos gali tekti laukti ir 150 dienų. Rinkoje yra nemažai įmonių, kurios siūlo įrengimo paslaugas, tačiau problema išsirinkti patikimą rangovą – ne vienas gyventojas jau pateko į apgavikų pinkles.

Svarbu elektrines įrengti dar šviečiant saulei – taip jos kaupia elektros energiją būsimam „pilkajam“ gamtos sezonui, mažindamos piliečiams sąskaitas už elektrą. Ir čia galima būtų įžvelgti tiesioginį valstybės interesą: daugiau ir laiku pastatytų saulės elektrinių – mažiau paraiškų sąskaitų kompensacijoms už energijos išteklius žiemos laikotarpiu. Trumpiau: daugiau išleidžiu vasarą, bet mažiau – žiemą. Kaip pasakytų buhalteriai – akivaizdus biudžeto balansavimas.

VŽ nuomone, kol Energetikos ministerija teigia, kad kažkada „ketina inicijuoti kvietimą“, o APVA staiga suskubo pažadėti birželio–liepos „planus“, saulė Lietuvoj tuščiai šildo pietinius namų stogus, o piliečiai investuoja į kondicionierius, su nerimu laukdami naujojo šildymo sezono kainų už energijos išteklius. Deja, tame fronte nieko naujo, t. y. pigesnio, nenusimato...

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Lygties nežinomieji išsigrynino

Po NATO viršūnių sprendimo rytiniame Aljanso sparne, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti...

Nuomonės
05:50
Į vištidę pakviesta lapė ir nedžiuginanti pergalė 6

Gali būti, kad artimiausiais metais mes pamatysime dar vieną lietuviško transporto sektoriaus triumfą. Bet...

Nuomonės
2022.07.04
V. Juzikis. Tarptautines sankcijas galima pažeisti ir netyčia: ką dabar daryti verslui?

Trys pirmieji karo mėnesiai parodė – Lietuvos ekonomika pakankamai stipri, kad atremtų naujus užgriuvusius...

Nuomonės
2022.07.03
A. Januška. Akis, kuri nemato toliau blakstienų 8

„Nekenčiu nežinojimo, menkos vaizduotės, akies, kuri nemato toliau už savo blakstienas. Viskas yra įmanoma.

Nuomonės
2022.07.01
Putinas „pasistengė“ NATO labui 2

Pasibaigus istoriniu tapusiam NATO viršūnių susitikimui Madride, Lietuva kiek atsikvėpė – priimtas ilgai...

Nuomonės
2022.07.01
K. Gečas. Dvi realybės: spąstai, į kuriuos nuolat papuola politikai ir verslo vadovai

Stebiu su tranzito į Kaliningrado sritį ribojimu susijusią komunikaciją ir darausi išvadą: eilinį kartą...

Nuomonės
2022.06.30
Spec. aptarnavimo zona Rusijai? 1

Lietuva, taikanti ketvirtojo paketo nuostatas, draudžiančias Rusijai gabenti sankcionuotas prekes per mūsų...

Nuomonės
2022.06.30
Nekviestam „svečiui“ – žarijų duobė

Iš NATO viršūnių susitikimo Madride Lietuva laukia sprendimo dėl Aljanso Rytų flango gynybos stiprinimo. Kol...

Nuomonės
2022.06.29
Pakels vieną antakį? 8

Kone aštuonerius metus brandintas draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais didesnėmis sumomis, regis,...

Nuomonės
2022.06.28
Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
2022.06.27
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 13

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
2022.06.26
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 7

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku