V. Putino karo kaina
Tokia yra šių dienų realybė, jau, panašu, prasidedant totaliniam Rusijos pajėgų puolimui.
Kiek kainuotų Rusijos karas Ukrainoje? Kiek jis jau kainavo Rusijai, Ukrainai, Europai? Pirmuosius atsakymus pateikė akcijų birža: VŽ rašo, kad Maskvos akcijų pagrindinis indeksas pirmadienį smuko 10,5%, nors prekyba biržoje buvo rekordiškai aktyvi: Maskvos biržoje pirmadienį buvo prekiauta už didžiausią sumą istorijoje – 505 mlrd. Rub (apie 6 mlrd. Eur).
Maskvos birža reagavo, kai V. Putinas dar nebuvo paskelbęs, kad Rusija atplėšia Donecko ir Luhansko užimtas teritorijas nuo Ukrainos, nors Vakarų sankcijos dar buvo tik laukiamos. Birža skaičiuoja kitaip nei V. Putinas. Josifas Stalinas jau būtų ištrėmęs tokius biržos maklerius. Arba sušaudęs. Bet V. Putinas – ne J. Stalinas, nors ir šlovina jį.
Dėl Rusijos eskaluojamo konflikto Ukrainoje Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, pranešė stabdantis dujotiekio su Rusija „Nord Stream 2“ sertifikavimą. Tai yra tikriausiai svarbiau už bet kurias kitas ES sankcijas.
„Gazprom“ akcijos išsyk smuko 10,1%.
Rusijos ekonomika „lūžta“ V. Putino pradėto karo akivaizdoje.
Sausį dėl karo Ukrainoje nuojautos RTSI (Rusijos biržos indeksas) mažėjo 20%, nepaisant rekordus fiksavusių naftos ir dujų kainų. Rusijos finansų ministerija, anot „Financial Times“, nurodinėjo Centriniam bankui gautas pajamas už naftą skirti doleriams pirkti.
Bet kas iš tų dolerių, kai nusprendi kariauti – šalies socialinė aplinka, medicinos finansavimas, parama vargingai besiverčiantiems regionams jau liko pamiršti. Dabar visi Rusijos naftos doleriai sutelkti Ukrainos pasienyje: „Užimsim Donbasą.“
Nežinia, ką ginti ar užimti, nes gyventojai jau išvežti. Bet čia jau putiniška politika.
Kiek jam kainavo pasivažinėjimas tankais Baltarusijos poligone, nufilmuotas dronais ir perduotas žiniasklaidai? Arba kiek kainavo raketos, galinčios būti ginkluota branduoline galvute, paleidimas?
„Ar Rusijos visuomenė pritaria Rusijos vado politinėms avantiūroms?“ – klausimu į VŽ klausimą atsako dr. Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius.
Tenka pripažinti, kad nors apklausos rodo vis mažėjantį rusų entuziazmą kariauti, mes nelabai žinome. Gali būti, kad didelė dalis vis dar pritaria.
Pritarėjų, paieškojus, galima rasti ir Lietuvoje. Galbūt Rusijoje vis dar gajus įsitikinimas, kad karą galima laimėti. Galbūt – kitas įsitikinimas, kad sėkminga nedidelė operacija prieš Ukrainą suteiks kažkokio pasitenkinimo.
Ten jau niekas nebesvarsto apie kainą.
Manoma, kad Ukrainai karas su Rusija nuo 2014 m. kasmet kainuoja apie 40 mlrd. USD, arba apie 20% šalies BVP.
Tai skaičiai. Jie reiškia nesuteiktas medicinos paslaugas, švietimo finansavimą, nenutiestus kelius ir kt.
Kiek šis karas kainuoja Europai?
Skaičiuoti yra svarbu, nes V. Putino Rusijos režimas po Krymo, Donecko ir Luhansko aneksijų yra atsakingas už to veiksmo padarinius. Režimas arba jo perėmėjai, kai tos teritorijos bus išlaisvintos, privalės kompensuoti padarytą žalą. Iki to laiko privalės užtikrinti vietos gyventojų gerovę.
Europa privalės pateikti sąskaitą. Taip pat ir Ukraina.
