Ir vėl estai mus aplenkė
Rodos, darbuotojų trūkumo tema tapo net tam tikra prasme nuvalkiota, tačiau realūs sprendimo receptai kaip vėluoja, taip vėluoja, nors traukinys nelaukia.
Daugelis jau žino sėkmingą Lenkijos pavyzdį – ši šalis, gerokai supaprastinusi procedūras, efektyviau sprendžia šią problemą.
Verslas norėtų įdarbinti daugiau žmonių iš trečiųjų šalių. Tačiau dėl galiojančios tvarkos tai tampa per ilgai trunkančiu sudėtingu procesu. Lietuvoje vieno žmogaus įvairių dokumentų pildymui, vizos reikalams gali prireikti pusės metų. Lenkijoje paprastai tai trunka kur kas greičiau. Be to, čia darbą pradėti įmanoma vos per kelias dienas po susitarimo su darbdaviu.
Latvijoje šiuo metu svarstomi pakeitimai, kuriais norima išduoti vienų metų trukmės vizas skaitmeniniams klajokliams (angl. nomad). Jei jie gauna bent du su puse karto didesnį atlyginimą nei vidurkis, tuomet tokiems darbuotojams turėtų būti leidžiama Latvijoje gyventi vienus metus.
O štai Estijos valdžia vasarį pranešė, kad pasiekė susitarimą dėl Užsieniečių įstatymo pataisų. Technologijų įmonėms bus pasiūlytos palankios sąlygos pritraukti specialistų iš trečiųjų šalių.
Kalbant apie Estiją, Elijus Čivilis, „Investuok Lietuvoje“ vadovas, atkreipia dėmesį, jog šioje šalyje per pastaruosius 5 metus tarptautinių talentų skaičius jau išaugo dvigubai. Tam padeda ir įgyvendinama valstybinė programa informacijos ir ryšių technologijų (IRT) specialistams pritraukti: ypač aukštos kvalifikacijos IRT specialistai neįtraukiami į imigracijos kvotas, jiems taikoma lanksti leidimų gyventi išdavimo procedūra, o už šių specialistų įdarbinimą teikiama vienkartinė 3.000 Eur parama.
Dabar svarstomi įstatymo pakeitimai būtų taikomi visų sričių įmonėms, kurios per trejus metus apyvartą augino bent 20%, turi daugiau nei 50 darbuotojų ir jų atlyginimams yra sumokėjusios ne mažiau nei milijoną eurų.
Dar viena estų idėja – pusantro karto sumažinti darbo užmokesčio reikalavimus aukštos kvalifikacijos IT profesionalams, kurie nori gauti leidimą gyventi Estijoje.
Tai jau atnešė ir realų „derlių“. Prieš kurį laiką „Bolt“ svarstė, kur steigti savo biurą – Estijoje ar kur kitur, tačiau, nuskambėjus šiems valdžios siūlymams, Martinas Villigas, vienas iš platformos įkūrėjų ir vadovas, pranešė, kad pagrindinio biuro steigimas, kuriame galėtų tilpti iki 5.000 darbuotojų, planuojamas būtent šioje Baltijos šalyje.
Dar vienas netoli esantis pavyzdys – Suomija. Šalyje yra inicijuota „Talent Boost“ valstybinė talentų programa, kuri yra skirta aukštos kvalifikacijos specialistų, darbuotojų ir kt. imigracijai paskatinti.
Ir tai tik keletas iš daugybės pavyzdžių, kaip šalys konkuruoja tarpusavyje, norėdamos tapti lankstesnės ir patrauklesnės.
Visgi tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek ir Migracijos departamentas teigia, kad taisyklės kvalifikuotų trečiųjų šalių specialistų įdarbinimui jau yra maksimaliai liberalios.
Deja, bet čia ir vėl įvyksta verslo bei valdžios sankirta.
Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas skelbia, kad praėjusių metų IV ketvirtį 77% apklaustų investuotojų nurodė, kad kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje yra neužtektinai arba iš dalies neužtektinai. O apklausus Lietuvos startuolius ir paprašius įvertinti darbuotojų ne iš Europos Sąjungos šalių įdarbinimo procedūras, tik 4% teigė, kad jos – paprastos.
Praeitą savaitę, rodos, ir Lietuva „išsijudino“ – Vyriausybės atstovai pritarė, kad būtų palengvintas kvalifikuotų darbuotojų atvykimas ir sumažintos biurokratinės kliūtys.
Tačiau profesinių sąjungų atstovai piktinosi, kad Trišalėje taryboje tai aptariama per vėlai.
Tad, deja, dar kartą susidaro įspūdis, jog mūsiškiai verslo poreikiai vis užstringa įstatymų leidėjų „koridoriuose“.
Žinoma, kad esminis uždavinys yra Lietuvos gyventojų įtraukimas, jų kompetencijos, tačiau ekonomikos augimas, ypač dabartiniu laikotarpiu, yra neįmanomas be užsienio talentų.
VŽ nuomone, Lietuva turėtų pradėti sparčiau vytis užsienio šalis šiuo atžvilgiu, kad vėliau neliktume paskutiniai tarptautinėje darbo rinkoje ir investicijų pritraukimo kovoje.
