Apie pramonininkų virsmą statybininkais

„Prasidėjusios varžybos su aplinkinėmis šalimis dėl specialistų yra labiau įtemptos nei kai kurios olimpinės varžybos“, – padėtį apibūdina vienos bendrovės vadovas. Ir priduria – kilpa veržiasi.

Estija praneša – ministerijos pasiekė susitarimą dėl Užsieniečių įstatymo pataisų. Technologijų įmonėms bus pasiūlytos palankios sąlygos pritraukti specialistų iš trečiųjų šalių. Skaičiuojama, kad per artimiausius penkerius metus Estijos darbo rinka sumažės 31.000 asmenų.

Artimiausiu laiku sprendimus dėl imigracijos priims Suomija – tyrimai rodo, kad imigrantų reikia beveik visiems verslo sektoriams, o didesnis atvykusiųjų į šalį skaičius, kaip įvertinta, turės teigiamą poveikį ekonomikai. Kaimyninė Lenkija jau ankstesniais metais sėkmingai sugėrė iš Ukrainos ir Baltarusijos plūstančius tūkstančius darbininkų.

Du skaičiai – Lietuvos pramonėje 2021 m. III ketvirtį buvo 4.432 laisvos darbo vietos, tiek nėra buvę nuo 2008 m., kai prieš pat krizę pramonė išgyveno vadinamąjį aukso amžių. Ir dar vienas skaičius – per metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 15.800, iki 2,795 mln. asmenų.

Kol Lietuvos Vyriausybė į varžybas dėl specialistų neįsijungė, verslas priverstas pats ieškoti sprendimų. Pramonės įmonės pradėjo planuoti darželių, mokyklų, gyvenamojo būsto regionuose statybas. Šiandien „Verslo žinios“ rašo apie daiktų interneto sprendimų įmonių grupės „Teltonika Iot Group“ planus pastatyti technologinės pakraipos darželį ir mokyklą. Apie 200 vietų technologinės pakraipos darželis Liepkalnyje, Vilniuje, galėtų atsirasti apie 2025–2026 m., projekto vertė siektų 10 mln. Eur.

Technologinio profilio mokykla Liepkalnyje taip pat galėtų atsirasti 2025–2026 m. Jai prireiktų maždaug 25 mln. Eur investicijų. Skaičiuojama, kad 1–12 klasėse su tokiomis papildomomis disciplinomis kaip inžinerija ir programavimas galėtų mokytis apie 900 vaikų iš artimiausių Liepkalniui Vilniaus mikrorajonų.

Ramūno Karbauskio UAB „Agrokoncernas“, planuojanti iki 2026 m. Šiaulių rajone, Kuršėnuose, pastatyti giluminio grūdų perdirbimo gamyklą su 300 darbo vietų, galvoja apie inžinerinės srities specialistus.

Kad paruoštų juos, 50-iai svarstoma mokėti stipendijas. „Agrokoncernas“ skelbia šiemet planuojantis pasirašyti 10 sutarčių su abiturientais, ketinančiais tapti inžinieriais. Studijų laikotarpiu kiekvieną mėnesį jie gaus 500 Eur stipendiją. Jei jie nepateks į valstybės finansuojamas vietas, už mokslą koncernas taip pat sumokės. Galvojama ir apie gyvenamuosius namus specialistams – žadama  įsipareigoti dvejiems metams suteikti jiems nemokamą būstą.

Būstas, kuriantiems šimtus darbo vietų regionuose, tampa tikru galvos skausmu. Ir gamybininkai priversti imtis nekilnojamojo turto projektų. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad, įgyvendinusi investicinius projektus, Vakarų medienos grupė iki 2025 m. Akmenės LEZ sukurs virš 1.000 darbo vietų. Kad galėtų apgyvendinti žmones, grupė jau pastatė 12 kotedžų specialistams, o 8 ha sklype projektuojamas gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame bus apie 700 butų. Tiesa, šie projektai – stambių ir finansiškai pajėgių įmonių. Smulkesni vis dar viliasi, kad galės lengviau įsivežti darbuotojų iš užsienio.

Praėjusią savaitę verslo atstovai su premjere Ingrida Šimonyte aptarė, kaip palengvinti trečiųjų šalių asmenų įsidarbinimą. Tik aplinkinės valstybės panašius projektus jau yra suderinusios, o Lietuvos Vyriausybė geriausiu atveju juos teiks Seimo pavasario sesijoje. Taip nesinori, kad pavėlavusi į varžybas dėl specialistų pramonė taptų pralaimėtoja.