Miražo gaubiama reforma

Prieš kiek daugiau nei metus dirbti pradėjusi Ingridos Šimonytės Vyriausybė į savo programą įrašė ir punktą apie tai, kad bus pateikti su visuomene išdiskutuoti, racionalūs pasiūlymai dėl mokesčių sistemos pertvarkos. Pernai vasarį Finansų ministerijoje buvo sukurta speciali darbo grupė, kuri kelis mėnesius svarstė įvairias mokestines iniciatyvas, pirmiausia peržiūrėdama mokesčių lengvatas.

Iš pradžių žadėta, kad šios darbo grupės suformuluoti pasiūlymai atsiras rudenį.

Aiškumo ilgai laukęs verslas laužė galvas dėl galimų naujų mokesčių atsiradimo ar esančių padidinimo – ne naujiena, kad būtent rudenį formuojami būsimų metų biudžetai, todėl svarbi informacija ir apie mokesčius, ir jų įsigaliojimo data. Mat su biudžetu priimti mokestiniai pakeitimai įsigalioja nuaidėjus 12-ai dūžių, skelbiančių Naujųjų pradžią.

Bet nei pačios reformos, nei jos apmatų pernai taip ir neteko išvysti. Valdantieji rado argumentą: esą nederėtų supainioti dviejų diskusijų – dėl 2022 m. biudžeto ir dėl nuo 2023 m. įsigaliosiančių mokestinių pertvarkų.

Užtat per kelis tebesitęsiančios nežinios mėnesius viešumoje vis išnyra idėjų / ketinimų / pažadų parūpinti verslui ir „šiaip piliečiams“ naujų prievolių. Štai, pavyzdžiui, šiomis dienomis Gintarė Skaistė, finansų ministrė, paskelbė, kad Seimo pavasario sesijai teiks naują mokestį – visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį.  

Ji aiškina, kad „mokesčio mokėtojų būtų daugiau, bet pats mokestis būtų labiau simbolinio dydžio, kaip šiandien yra žemės mokestis“. Dabar NT mokestį moka tik prabangių ar daug būstų turintys gyventojai, kurių turimo NT vertė viršija 150.000 Eur. Per metus iš jo surenkama nuo 6 iki 8 mln. Eur, nors planuose – bene dvigubai daugiau. 

Ar visuotinis NT mokestis atsiras, spręs Seimas. Vieną iš Vyriausybės sumanytų mokesčių parlamentarai jau atmetė – praėjusią savaitę nepritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo teikimui nuo 2023 m. įvesti taršių automobilių mokestį. Dabar bus sprendžiama, ar teikti Seimui patobulintą įstatymą, ar bent kuriam laikui atidėti iniciatyvą.

Kol kas vis dar miražiniame mokesčių reformos pakete figūruoja galimi Gyventojų pajamų mokesčio pokyčiai (tarifų mažinimas, neapmokestinamojo pajamų dydžio pakėlimas ir kt.), Pelno mokesčio nulinis tarifas reinvesticijoms, PVM lengvatų peržiūra (viešbučiams, maitinimo įstaigoms, keleiviniam transportui, centriniam šildymui ir kt.), akcizų didinimas degalams ir tabakui. Minėtos lengvatos gali būti peržiūrimos, dalies jų galbūt atsisakyta – kurių, žino tik reformos autoriai.  

Verslo atstovai jau ne pirmus metus ragina valdžias apsispręsti dėl nulinio mokesčio reinvestuojamam pelnui. Žadėta buvo, ir ne kartą – bent jau rimtai apsvarstyti. Tačiau toliau pažadų iki šiol nežengta. Dabar šios „temos“ imasi ir dalis valdančiosios koalicijos partnerių.

Vadinamasis koalicijos liberalusis sparnas, t. y. Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio atstovai, neabejodami stoja į nulinio mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui pusę.

Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas, Seimo pirmininkės pavaduotojas, 2021 m. rugpjūtį VŽ sakė, kad šios partijos lyderės Aušrinės Armonaitės vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija „yra parengusi modelį, kaip galėtų veikti ta lengvata“.

Tuo tarpu Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, pabrėžė jau ne kartą minėjęs, kad jo „požiūris į pasiūlymą dėl nulinio pelno mokesčio tarifo reinvesticijoms yra gana rezervuotas“.

To priežastys yra kelios, bet viena svarbiausių – poveikis šalies biudžeto pajamoms. Atkreiptas dėmesys, kad Latvijoje 2018 m. pradėjus taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą reinvestuotajam pelnui, fiskalinis efektas visiškai pasijuto tik 2020 m. ir metinės pajamos iš pelno mokesčio sumažėjo 50%.

„Finansų ministerija paskaičiavo, kad Lietuvos atveju tai reikštų, jog pajamos iš pelno mokesčio būtų apie 400 mln. Eur mažesnės, o tai sudarytų apie 0,7% bendrojo vidaus produkto“, – sakė politikas. Kita vertus, jis pridūrė, kad iniciatyva svarstytina ir dėl jos diskutuotina.

Ekspertai pasiūlymus dėl naujos pelno mokesčio lengvatos įvedimo vertina skirtingai.

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, VŽ sakė, kad atsakymas į klausimą dėl tokios lengvatos „nėra vien su pliuso ar vien su minuso ženklu“. Todėl jis pasisakytų už tai, kad mokslininkai pateiktų nepriklausomą analizę dėl tokios mokestinės lengvatos įvedimo galimybių.

„Bent kol kas aš asmeniškai šiek tiek labiau linkstu prie to, kad paliktume taip, kaip yra dabar. Bet, žinoma, neprieštaraučiau, jeigu mokestinė darbo grupė pateiktų nulinio pelno mokesčio reinvesticijoms variantą, paskaičiavusi, kad jis neturės didesnės įtakos biudžetui vidutiniu laikotarpiu, nes tokia lengvata neabejotinai paskatintų investicijas ir tokiu būdu gali atsverti pelno mokesčio surinkimo praradimus“, – teigė T. Povilauskas.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas mokestinėje darbo grupėje svarstant šį klausimą pabrėžė, kad pelno reinvestavimo klausimas yra svarbus verslui.

„Ir čia sudeda keli dalykai. Vienas jų – pelno reinvestavimas turėtų būti neapmokestinamas ir turėtų būti skatinama ne išimti pinigus vartojimui, ne atiduoti akcininkui, bet palikti juos įmonėje ir skatinti verslo augimą bei darbo vietų kūrimą“, – teigė jis.

Kol šis verslui aktualus klausimas tebėra „pakabintas“, verslininkai imasi aktyvumo. Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, akcentuoja, kad verslas jau labai laukia ne tik iniciatyvos dėl pelno mokesčio lengvatos, bet ir apskritai „plačių diskusijų dėl aiškiai suformuluotų mokestinių pasiūlymų“. 

Prieš kelias dienas VŽ darsyk pasiteiravo Finansų ministerijos, kada galima tikėtis pasiūlymų, susijusių su planuojamomis mokestinėmis pertvarkomis, kurias žadama Seime patvirtinti dar šį pusmetį, siekiant, kad jos įsigaliotų nuo 2023-iųjų pradžios.

Gautas ne itin konkretus atsakymas.

„Šiuo metu finalizuojame ir vertiname Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje aptartas mokesčių sistemos galimų pakeitimų alternatyvas bei jų fiskalinį poveikį“, – nurodė Finansų ministerija ir pabrėžė, kad „Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks plataus visuomenės ir politinių partijų palaikymo“. 

VŽ nuomone, Vyriausybę „pristabdyti arklius“, ko gero, verčia tvyrantis neapibrėžtumas: infliacija, geopolitiniai iššūkiai, galintys pakišti koją esminėms reformoms. Dar kurį laiką uždelsus reformoms skersai kelią gali stoti artėjantys savivaldos rinkimai – tuomet nepopuliarūs sprendimai atsisuka prieš postų siekiančius politikus.

Kita vertus, kaip pabrėžia ekonomistai, gerai, kad mokesčių pokyčių nepuolama daryti strimgalviais – neapgalvojus, neapskaičiavus, neišdiskutavus ir nesusitarus. Stabilumas ir prognozuojamumas yra laukiamas bet kurioje valdžios politikos srityje, tačiau ypač mokesčių politikoje.