Švenčiame šimtmetį, prisimename tūkstantmetį: nekantri ir nemari tauta

Publikuota: 2018-02-15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Pradžios visada panašios. Iš pradžių nieko nėra, tik noras, tikėjimas ir valia. 1918 m. iždo nebuvo, sienų nebuvo, raštijos beveik nebuvo. 1990 m. beveik nieko nebuvo ižde, bet buvo okupacijos nepripažinimas pasaulyje, buvo kultūra ir raštija, buvo mokslo ir pramonės potencialas. Ir už tai, kad čia tik ką suminėti dalykai buvo, mes dėkojame 1918-ųjų moterims ir vyrams.

Nors ne, ne taip. Iš pradžių visada yra noras, tikėjimas, valia. Ir dar – atmintis. Ir ji yra pamatas, ant kurio noras, tikėjimas ir valia stato ateities pastatą.

Nes švęsdami šimtmetį mes iš tikrųjų švenčiame tūkstantmečius. Nes Vasario 16-oji nei Kovo 11-oji nebūtų įmanomos be Mindaugo, be krikšto, be Žalgirio mūšio, be Mažvydo, be Vilniaus universiteto, be Seimų demokratijos, be pirmosios Europoje Konstitucijos.

Ši mūsų šventė liudija, kaip greitai, atsiradus palankioms sąlygoms, Lietuva geba atsikurti, kaip sugeba veikti ir skleistis laike ir erdvėje. Apie tai byloja Lietuvos klestėjimo periodai – kad ir XV bei XVI amžiuose – kai Lietuvos jėgą pajuto Kryžiuočių ordinas, kai Vilniaus universitetas tapo Europos kultūros tinklo vienu iš mazgų. Ir kai, beje, Lietuvos BVP augo bene sparčiausiai per visą istoriją. Nors ir ne taip sparčiai kaip dabar. Taip – dabar, kai minime Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį, Lietuva vėl auga ir skleidžiasi ir tai daro sparčiau negu bet kada istorijoje.

Ne kiekvienas, žinoma, kol kas jaučia savo šalies augimą. Žinoma, neretas gali pasijusti įskaudintas, pamirštas ar vargstantis. Be abejo, mes darome klaidų. Neabejotinai galima būtų veikti efektyviau, judėti greičiau ir priimti protingesnius sprendimus. Galbūt net būtų galima pasimokyti iš svetimų klaidų. Bet savo klaidos, savos patirtys, savos išmoktos pamokos juk, sutikime, gerokai vertingesnės ir geriau prisimenamos. Jos vis dėlto mums reikalingos kaip mūsų ateities pamatas. Kada nors mūsų anūkai ir proanūkiai savo ruožtu tiesdami kelius Lietuvai į ateitį jas prisimins su šypsena. Kaip dabar mes atsimename savo šiuolaikinės valstybės pradžios pamatus XI ar XIII amžiuose.

Mes norime greičiau, esame nekantrūs – taip, beje, rašė Lietuvos spauda ir po Vasario 16-osios: kad lietuviai dabar ir iš karto nori ir nacionalinio teatro, ir nacionalinės raštijos ir visko iš karto, greitai. Galbūt tokie nekantrūs esame dėl savo atminties, dėl to, kad mūsų paveldas yra ir anos mūsų valstybės – didžiausios Europos imperijos, tolerantiškiausios tautoms ir tikėjimams visuomenės, pažangiausios tuo metu Europos demokratijos – piliečių genai. Ir tai, kad likimas 120 metų, o paskui dar 50 metų bandė užtušuoti Lietuvos vardą istorijos knygose, tačiau tų genų nesunaikino.

Apsidairykime – Vasario 16-osios šimtmečio proga kasdien, kas valandą kiekvienas atrandame gražią, gyvą, veiklią, neužmirštamą ir įspūdingą Lietuvą. Dabar būtų labai svarbu šito Lietuvos atradimo jausmo nepamiršti. Patirti jį vėl ir vėl. Jeigu mums tokiai patirčiai būtinos kokios nors apvalios datos, 2019-aisiais galime minėti, pavyzdžiui, Lietuvos vardo paminėjimo 1010 metines, o kitiems metams ką nors tikrai rastume – tėvynės istorija gali pasiūlyti daug prisimintinų datų. Trispalvių vėliavų deficitas jubiliejaus išvakarėse – viena iš smagesnių deficito rūšių. Tegul tik toks deficitas mūsų šalyje visada ir tebūna.

„Verslo žinios“ sveikina Lietuvą ir Lietuvos piliečius bei lietuvius visame pasaulyje (ir tikisi, kad netrukus šito „bei“ nereikės, – lietuviai visame pasaulyje ir bus Lietuvos piliečiai) su vienu iš gimtadienių, su šimtmečio jubiliejumi ir linki drąsos, pasitikėjimo savimi ir laimės. Juk laimė, mielieji, kai pagalvoji, – ne kas kita, tik deramai gyvenamo gyvenimo šalutinis produktas.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Valstybės įmonės vs verslas: vieniems – pranašumai, kitiems – konkurencijos žabangos 1

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir savivaldybių valdomos įmonės (SVĮ) ir toliau aktyviai žengia į rinką,...

Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 3

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Lenktynėse nėra vietos silpniesiems 23

Lietuva praranda konkurencingumo pagreitį: mūsų šalis konkurencingumo indekse smuktelėjo dviem laipteliais...

Verslo aplinka
2018.10.18
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 9

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 30

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau