Taupyti, investuoti, eksportuoti

Publikuota: 2015-12-01
Rokas Grajauskas
„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
Rokas Grajauskas „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
Danske Bank A/S Lietuvos filialo analitikas Baltijos šalims

Ar žinome, kokio Lietuvos ekonomikos plėtros modelio norime? Prieš 2008–2009 m. krizę augimo modelis buvo aiškus. Dideliais kiekiais iš užsienio importavome kapitalą, jį nukreipdavome į vis didesnį vartojimą, nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus plėtrą ir iš dalies į įmonių investicijas. Toks modelis neišvengiamai didino Lietuvos importą, jis augo greičiau nei visa šalies ekonomika, drauge pūtėsi ir NT burbulas.

Tam, kad galėtume finansuoti vis didėjantį prekybos deficitą, turėjome dar daugiau skolintis užsienyje, o kaip ant mielių augantis vidaus vartojimas smarkiai pūtė kainas ir darbo sąnaudas. Prie šio proceso smarkiai prisidėjo ir valstybė, kuri net ir didžiausio ekonominio augimo laikais palaikė deficitinį biudžetą. Kitaip tariant, ikikrizinis mūsų augimo modelis buvo toks: skolintis, vartoti, importuoti.

Pirmiausia, toks modelis gali veikti tik tuomet, kai yra kas skolina užsienyje. Žinome, kad skandinaviškų bankų kreditavimo politika dabar jau yra tokia pat konservatyvi, kaip ir Skandinavijos šalyse. Bankai daug atsargiau vertina savo riziką ir nėra jokių ženklų, kad ši politika keistųsi. Kita vertus, nerimą kelia tai, kad Lietuvoje mes vis dar per mažai investuojame į savo ūkio modernizavimą. Pagal investicijų lygį Lietuva yra viena iš vidutiniokių ES. Mes išleidžiame maždaug 20% savo BVP investicijoms ir pagal šį rodiklį mus lenkia beveik visos kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Didesni besivejančių šalių investavimo tempai nestebina, kadangi norint greičiau augti reikia daugiau investuoti.

Tačiau tam, kad investuotume, turime turėti pakankamai vietinių santaupų, kuriomis galėtume tas investicijas finansuoti. Šiuo metu lietuviai yra vieni iš mažiausiai taupančių visoje ES. Mūsų namų ūkių taupymo norma vos viršija nulį, t. y. išleidžiame beveik viską, ką uždirbame. O pagal vartojimą vienam gyventojui esame vienvaldžiai lyderiai Vidurio ir Rytų Europoje. Tai neišvengiamai prisideda prie spartaus kainų ir darbo sąnaudų vidaus rinkoje augimo. O tai savo ruožtu neigiamai atsiliepia Lietuvos eksportuotojų konkurencingumui užsienio rinkose.

Tačiau būtent eksportas turėtų tapti pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu. Šiuo metu mūsų ekonomiką į priekį stumia vartojimas, o šiemet po trejų metų pertraukos importas ir vėl viršys eksportą. Norėdami šią tendenciją stabdyti, turime siekti stabdyti nepagrįsto vidaus vartojimo burbulo pūtimąsi. Šioje vietoje daug padaryti gali valdžia, kuri ne tik turėtų pati rodyti pavyzdį mažindama vartojimo išlaidas, bet taip pat ir skatindama (pvz., mokestinėmis lengvatomis) taupymą. O vėsesnę vidaus paklausą turėtume kompensuoti plėtra užsienio rinkose. Esame maži, lankstūs ir dar toli gražu neišnaudoję visų plėtros galimybių pagrindinėse savo eksporto rinkose.

Kitaip tariant, modeliuodami savo ekonomikos ateitį turėtume būti mažiau Graikija ir daugiau Vokietija. Ir ne dėl to, kad aklai kopijuotume didžiausios ir sėkmingiausios Europos ekonomikos pavyzdį. Tiesiog būdami itin maža ir itin atvira ekonomika, kurios valiutos kursas yra fiksuotas, nelabai turime kito pasirinkimo.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Žadėtos reformos toliau pradinės stadijos nepažengė

2016 m. suformavus koaliciją, buvo teisingai nuspręsta įgyvendinti struktūrines reformas naujajam Lietuvos...

Pramonė
10:02
Sulopytas išeiginis Vyriausybės munduras

Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pradeda paskutiniuosius savo kadencijos metus, o jos kadenciją turėjo...

Lietuvos ekonomika sėkmingai iriasi prieš pasaulinės recesijos srovę, tačiau ar užteks jėgų?

Lietuvos ekonomikos augimas toliau viršija prognozes ir 2019-aisiais, tikėtina, augo panašiu tempu kaip ir...

Rinkodara
2019.12.11
2021–2027 m. ES biudžetas turi užtikrinti didžiausią naudą Europos piliečiams 1

Prasidėjo lemiamas derybų dėl Europos Sąjungos (ES) septynerių metų biudžeto programos etapas. Nors iš pirmo...

Verslo aplinka
2019.12.11
Apsamanoję Vyriausybės planai

Valstybės kontrolė (VK), įvertinusi Vyriausybės darbą strateginio planavimo ir biudžeto formavimo srityje,...

Finansai
2019.12.11
Verslas – ne piniginė, o partneris 1

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektai Lietuvoje vis dar vystosi vėžlio tempu – dažnai jie...

Statyba ir NT
2019.12.10
Upė, kurią ne visi pajėgs perbristi 3

Lietuvos politinį gyvenimą dabar veikia galybė dedamųjų ir tai šiek tiek primena 2008 m. situaciją.

Verslo aplinka
2019.12.09
Investavimas į NT paskolas su antrine hipoteka 8

Lietuvos ir užsienio sutelktinio finansavimo NT platformose vis dažniau tenka pamatyti antrinę hipoteką...

Rinkos
2019.12.08
Investicijos – tarsi iš gausybės rago 2

Kai prieš dešimt metų į Lietuvą koją įkėlė Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“, įkūręs čia operacijų...

Pramonė
2019.12.06
Apie konkurenciją: nuo Adamo iki Obuolio 1

Konkurencija ir jos nauda vartotojams vis dar nėra savaime suprantama ir visuotinai ginama vertybė, tačiau,...

Verslo aplinka
2019.12.05
Kai tenka išgriozti visus užkaborius

Kone paskutinę minutę Vyriausybė, suskatusi užkamšyti skyles, atsiradusias dėl papildomų dosnių pažadų, kiša...

Verslo aplinka
2019.12.05
Mokesčiai be tabu 9

Kai įstatymais patvirtinamas ilgalaikis apmokestinimo planas, susiformuoja teisėti lūkesčiai: verslas ir...

Verslo aplinka
2019.12.04
Į iššūkius – pro optimizmo akinius

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sektorius fiksuoja istoriškai aukštą aktyvumą – prie jo sėkmės prisidėjo...

Statyba ir NT
2019.12.04
Ką paaukosime mainais į „nemokamus“ baseino bilietus?

Žmonės, vertindami valdžios darbus, dažnai nusivilia – politikų elgesyje mato jų pačių interesų ar naudos...

Verslo aplinka
2019.12.03
Apie biudžetą, kritiką ir Dievo bausmę 1

Šokiai aplink kitų metų biudžeto katilą įgauna vis daugiau aistros: Vyriausybė jau „surinko“ į jį...

Verslo aplinka
2019.12.03
„Žaliasis kursas“ – ne našta, o naujos galimybės

Europa imasi kovos su klimato kaita lyderystės. Tikslas aiškiai deklaruotas prieš šiandien Madride...

Verslo aplinka
2019.12.02
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai smelkiasi gilyn į verslą

Baltijos šalyse nuvilnijo su didžiaisiais bankais susiję pinigų plovimo skandalai. Patikrinimų metu...

Finansai
2019.12.01
Dvigubi alkoholio politikos standartai – kurtiniui visiškai neaišku 1

Kova su alkoholio vartojimu tampa vis panašesnė į alaus propagavimą. Jau porą metų iš eilės Vyriausybė siūlo...

Verslo aplinka
2019.11.30
Vienaragis siunčia žinutę 20

Dar vasario mėnesį investicijų specialistai, svarstydami apie vienaragio atsiradimo Lietuvoje galimybę,...

Rinkos
2019.11.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau