Įžvalgos Kaip Lietuvai tapti Danija, o ne Graikija? Pirkti, parduoti ir pervežti – tokiu modeliu paremta Lietuvos ekonomika iki šiol sparčiais žingsniais judėjo į priekį. Vis dėlto, kaip rodo kitų Europos šalių patirtis, tokiais pat sparčiais žingsniais artėjame ir prie ribos, kuomet vystyti žemą pridėtinę vertę kuriančių ūkio šakų tiesiog nebeapsimokės. Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų. Kas turi įvykti, kad pasuktume ne graikų, o klestinčių Skandinavijos valstybių, tokių kaip Danija, pėdomis?
Ekonomika 2017-ųjų apžvalga: atlyginimai Lietuvoje bus didesni nei Latvijoje 2017 metais eksportas išliks pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau atsiimti šį titulą vis labiau kėsinsis augantis vidaus vartojimas. Tai lems ir toliau sparčiais tempais augsiantys atlyginimai bei nuo sausio 1 d. žymiai, t. y., nuo 200 iki 310 Eur, ūgtelėsiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Vidutinis atlyginimas po mokesčių kitąmet Lietuvoje turėtų siekti 660 Eur, o antroje metų pusėje aplenkti vidutinį uždarbį Latvijoje.
Verslo aplinka Trys priežastys, lėmusios Estijos ekonomikos nuosmukį Estijos ekonomika 2015 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, augo 0,7%, o iš viso, „Danske Bank“ skaičiavimu, 2015 m. ekonomikos augimas siekė 1,2%. Tai yra prasčiausias Estijos rezultatas nuo 2008–2009 m. krizės bei lėčiausias augimas tarp Baltijos šalių praėjusiais metais. Greičiausią ekonomikos augimą 2015 m. pasiekė Latvija, augusi 2,8%, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 1,6%.
Ekonomika 2016 metais Lietuvos ekonomiką už ausų temps atsigaunanti Europa Artėjant 2016 metams, rinkoje netyla kalbos apie galimą naują krizę. Kiek pagrįstos tokios kalbos ir kokie galimi tokios krizės šaltiniai? Ar bėdų mums gali pridaryti tik užsienio situacija ar ir šalies viduje vykstantys procesai?
Nuomonės Taupyti, investuoti, eksportuoti Ar žinome, kokio Lietuvos ekonomikos plėtros modelio norime? Prieš 2008–2009 m. krizę augimo modelis buvo aiškus. Dideliais kiekiais iš užsienio importavome kapitalą, jį nukreipdavome į vis didesnį vartojimą, nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus plėtrą ir iš dalies į įmonių investicijas. Toks modelis neišvengiamai didino Lietuvos importą, jis augo greičiau nei visa šalies ekonomika, drauge pūtėsi ir NT burbulas.
Nuomonės Neišnaudotas eksporto potencialas Lietuva yra viena labiausiai nuo eksporto priklausomų šalių ES. Bendras mūsų prekių ir paslaugų eksportas 2014 m. sudarė 82% BVP. Maždaug du trečdaliai apdirbamosios gamybos ir pusė visų transporto įmonių suteikiamų paslaugų iškeliauja į užsienį. Tokia situacija suprantama, nes esame maža ir atvira valstybė.