Ar pavyks 2015-uosius baigti be krizės?

Publikuota: 2015-09-08
Atnaujinta 2015-09-08 15:18
Jekaterina Rojaka, DNB banko Vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, Ekonominių tyrimų departamento vadovė.
Aušros Barysienės nuotr.
Jekaterina Rojaka, DNB banko Vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims, Ekonominių tyrimų departamento vadovė. Aušros Barysienės nuotr.
DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims

Tik praūžus 2008–2009 m. pasaulinei finansų krizei ir išsivysčiusiam pasauliui skendint Didžiojoje recesijoje, pasigirdo šnekos apie bręstančią naują krizę.

Nemažai finansų ekspertų prognozavo, kad nauji iššūkiai užgrius lemtingais 2015 m. (Wyman, Armstrong, Edelson), ir net konkrečiau – pirmą spalio savaitę. To priežastys: nuolatos augančios šalių skolos, investuotojų pasitikėjimo valdžia krizė ir besiformuojantys burbulai. Ar yra pagrindo nerimui?

Pirmasis nemalonus požymius – Kinijos ekonomikos sulėtėjimas ir akcijų rinkos griūtis. Pačioje Kinijoje akcijos rinkos tesudaro menką ūkio dalį, didžiausią smūgį prisiėmė besivystančios šalys, kurių indeksai smarkiai krito, ir žaliavų rinka. Žaliavų kainų korekcijos ir besitęsianti šio sektoriaus kreditų krizė yra antrasis ženklas. Smukus naftos ir metalų kainoms, daugelis projektų, susijusių su žaliavų žvalgyba ir išgavimu, tapo nuostolingi.

Sunkius laikus išgyvena Norvegija, kurios gręžiniai yra palyginti brangūs, tiek eksploatavimo, tiek išgavimo atžvilgiu; smarkiai suprastėjo artimiausios skalūnų sektoriaus JAV perspektyvos, o gręžinių skaičius per metus susitraukė kone perpus. Žemos žaliavų kainos ir perteklinė gavyba pasmerkia dalį įmonių žlugimui, o tai gali sukelti domino efektą. Ir dar vienas, kiek netipinis, bet nerimą keliantis požymis – greitai augantis susidomėjimas egzotinėmis investicijomis. Pavyzdžiui, investicijos į meno kūrinius pelnė populiarumo tarp privačių investuotojų kaip saugus užutėkis, leidžiantis išskaidyti riziką. Tačiau pastaruoju metu, kai dėl kryptingos centrinių bankų skatinamosios pinigų politikos pasaulis „skęsta“ piniguose, o palūkanos siekia istorines žemumas, ši rinka tiesiog tarpsta.

Investicijos į dailės šedevrus tapo ne tik apsidraudimo nuo infliacijos sandorių alternatyva, bet ir pelninga investicijų kryptimi. Šių metų vasarį P. Gogeno paveikslas „Nafea faa ipoipo“ buvo, kaip manoma, parduotas už rekordinę 300 mln. JAV dolerių sumą ir tapo brangiausiu kada nors parduotu meno kūriniu. Galutinė sandorio suma ir pirkėjas nebuvo atskleisti. Tai yra itin būdinga, – meno kūrinių rinka yra uždara ir viena iš mažiausiai reguliuojamų investicinių sričių. Iš dalies būtent dėl šių priežasčių susidomėjimas ja auga kaip ant mielių, ypač tarp Azijos investuotojų.

Finansų rinkos dalyvių svoris šioje sferoje tampa vis reikšmingesnis. Nemažai rizikos draudimo fondo valdytojų investuoja į žinomų tapytojų šedevrus, o klientams de facto parduoda meno kūrinių portfelio dalį, be ne teisę į juos. Anonimiškumas garantuotas. Vidutinis meno kūrinių disponavimo laikas sutrumpėjo 5 kartus, iki dvejų metų. G. Richterio „A.B. Courbet“ buvo įsigytas 2012 m. p. S.Coheno (SAC Capital Advisors) už 20 mln. JAV dolerių ir kitąmet perparduotas Sotheby aukcione už 26,5 mln. JAV dolerių. Per praėjusius metus pasaulio meno kūrinių kainos ūgtelėjo ketvirtadaliu ir yra palyginamos su kitomis investicijų klasėmis. Tiesa, Azijos pirkėjams sumažinus apsisukimus, ar nesubliūkš ir šis vertės generatorius?

Taigi, pagrindo nerimui pakanka. Iki spalio lieka mažiau nei mėnuo. Ar jūs pasiruošėt?

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Chaoso ratas įsuktas – kur stabdžiai? 3

Pakuočių atliekų tvarkymo sistema įstrigo gilioje krizėje: gamintojai ir importuotojai tapo įstatymo spragų...

Lenktynėse nėra vietos silpniesiems 23

Lietuva praranda konkurencingumo pagreitį: mūsų šalis konkurencingumo indekse smuktelėjo dviem laipteliais...

Verslo aplinka
2018.10.18
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Europa kratosi plastiko invazijos 20

Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) kyla į kovą prieš vienkartinius plastikinius daiktus, kurie...

Pramonė
2018.10.16
ES parama: į plytas ar į ateitį? 17

ES paramos lėšų investavimo srityje Lietuva gali pasigirti ir geromis naujienomis, tačiau jos – jau...

Finansai
2018.10.15
Dabar turime daugiau galimybių nei gebame išnaudoti 9

Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų...

Pramonė
2018.10.12
Draudimai – pasakos lengvatikiams 18

Populistiniai valdžios sprendimai gana dažnai duoda daugiau žalos nei pažaduose deklaruoti tikslai. Nemenki...

Biurokratijos sparnai dar neapkarpyti 3

Nors kiekviena Vyriausybė, įskaitant ir Sauliaus Skvernelio vadovaujamą, tarp gausių verslui dalijamų pažadų...

Verslo aplinka
2018.10.11
Pensijų kaupimo sistemos reforma: keturios geros žinios dirbantiesiems 30

Nedaug temų sulaukia tokio visuomenės dėmesio, kaip pensijos, ir reta kuri kita sritis sulaukia tiek...

Finansai
2018.10.10
Ar Vilniaus požemiuose dundės traukiniai? 24

Daug metų brandinta idėja įkurdinti Vilniuje metro, sutelkusi tiek šalininkų, tiek kritikų būrius, tampa...

Transportas
2018.10.10
Aistros dėl lietuviško rąsto 5

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai...

Pramonė
2018.10.09
Kopūstas – darže ar ant pečių? 3

Gal valdančiuosius reikėtų pagirti – jie galvoja. Galvoja ir prigalvoja visokių idėjų – ką gi dar uždraudus:...

Verslo aplinka
2018.10.08
Komunikacijos tendencijos 2019 m.: „daugiau su mažiau“ scenarijus 7

Komunikacijoje, kaip ir daugelyje kitų sričių, pokyčiai yra neišvengiami, ir čia itin svarbu laiku į juos...

Rinkodara
2018.10.06
Kaip darbuotojų paieškos situaciją „visi pralaimi“ paversti į „laimi visi“ 6

Neseniai klientas iš tarptautinės kompanijos kreipėsi norėdamas pasamdyti didelį darbuotojų skaičių. Jis...

Vadyba
2018.10.05
Jei viskas švaru, ko bijo valdžia? 33

Nieko nematykit, negirdėkit, nelįskit, nieko apie mus nepasakokit – taip dabartinė Lietuvos valdžia norėtų...

Verslo aplinka
2018.10.05
Našiau dirbant, smagiau žvelgti į priekį 3

Lietuva gali pasigirti sparčiai augančiu darbo našumu – Eurostato duomenys rodo, kad 2017 m. jis augo...

Verslo aplinka
2018.10.04
Viešumui ir tiesai – antrankiai? 27

Šlubuojanti e. sveikatos sistema jau prarijo 40 mln. Eur ir dar 2,5 mln. Eur pareikalaus klaidų taisymui.

Verslo aplinka
2018.10.03
Skyrybos be vedybų sutarties 4

Seimas, šią savaitę pailsėjęs nuo plenarinių posėdžių, kitą antradienį vėl grįš (skubos tvarka) prie...

Verslo aplinka
2018.10.02
„Rail Baltica“, regis, rūpi tik Briuseliui 14

„Rail Balticos“ projektą visiškai pagrįstai galime vadinti amžiaus projektu – sprendimui tiesti geležinkelio...

Transportas
2018.10.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau