Neišnaudotas eksporto potencialas
Vidaus rinka per maža, kad joje galėtume realizuoti visą šalyje pagaminamą produkciją. Tačiau eksportuoti galime ir daugiau. Pvz., Airijos, kuri už Lietuvą yra dvigubai didesnė valstybė, eksportas sudaro 112% BVP. Taip yra todėl, kad beveik pusę viso Airijos eksporto sudaro paslaugų, tokių kaip IT, finansų ir kitų verslo paslaugų, eksportas.
Lietuva taip pat pamažu šia linkme eina. Užsienio bendrovių paslaugų centrų plėtra Lietuvoje tiesiogiai prisideda prie verslo paslaugų eksporto didinimo. Tačiau Lietuva gali padaryti dar daugiau, siekdama iš užsienio pritraukti įvairių kūrybinių industrijų, dizaino, verslo paslaugų įmonių, orientuotų į eksportą. Tam tinkamų žmogiškųjų išteklių turime. Reikia tik palankesnio darbo rinkos apmokestinimo ir reguliavimo, labiau į rinkos poreikius orientuotos švietimo politikos ir konkretaus veiksmų plano, kaip tokias įmones viliosime į Lietuvą.
Auginti galime ir savo prekių eksportą. Didžiausią potencialą slepia platesnis įmonių dalyvavimas skirtinguose vertės kūrimo etapuose. Šiuo metu per didelė Lietuvos įmonių dalis yra orientuota į siaurus gamybinius procesus. Reta įmonė gamina į galutinį užsienio vartotoją orientuotus produktus, per dažnai eksportuojama užsienio įmonėms, kurios uždėjusios savo prekės ženklus pasiima ir reikšmingą pridėtinės vertės dalį.
Priežastys, dėl kurių lietuviški prekės ženklai, ypač maisto pramonės, buvo gerai žinomi Rusijoje, buvo ne tik istorinės. Lietuviškos įmonės daug investavo į savo prekės ženklų žinomumą Rusijoje. Tokios pačios strategijos jos turi laikytis ir besiskverbdamos į Vakarų rinkas. Tai neatneš grąžos po metų, bet gali atsipirkti jau po kelerių.
Galiausiai Lietuvos įmonės turi išnaudoti geografinės eksporto plėtros potencialą. Kaip rodo šių metų patirtis, užsidarius Rusijos rinkai, Lietuvos eksportuotojams sėkmingai pavyko perorientuoti eksporto srautus kitomis kryptimis. Nors eksportas į Rusiją pirmaisiais šių metų mėnesiais traukėsi daugiau kaip 30%, eksportas plėtėsi 10% į ES šalis, 15% į Šiaurės Europos šalis, 13% į kitas rinkas, tokias kaip Pietų Korėja, Turkija, Saudo Arabija, Pietryčių Azijos šalys.
Kitaip tariant, esant reikalui, sugebame plėstis tiek tradicinėse rinkose, tokiose kaip Vakarų ir Šiaurės Europa, tiek visiškai naujose. Jei dukart už mus mažesnių estų eksportas į Skandinavijos šalis gali būti 2,5 karto didesnis, tai verčia susimąstyti, kad galbūt nesame išnaudoję visų plėtros galimybių šiose rinkose. Taip pat reikėtų turėti galvoje, kad per ateinančius kelis dešimtmečius didžiausias vartojimo ir vidurinės klasės prieaugis bus kylančioje Azijoje. Todėl būtų protinga plėtros į šią milžinišką rinką planus pradėti rengti jau šiandien.
