Kas tai? Eksperto įžvalgos

„Fintech“ industrijos plėtra Lietuvoje: ar žaisime „smėlio dėžėje“?

Publikuota: 2018-11-05

Pastaruosius keletą metų juntamas aktyvus vykdomosios valdžios dėmesys finansinių technologijų („fintech“) plėtrai Lietuvoje. Didelį darbą pristatyti Lietuvą kaip „fintech“ įmonėms draugišką jurisdikciją padarė Lietuvos bankas ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“. O vis gausėjantis išduotų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų licencijų skaičius rodo, kad 2017 m. gegužę finansų ministro patvirtintas Priemonių „fintech“ plėtrai Lietuvoje skatinti planas yra veiksmingas ir duoda teigiamų rezultatų.

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų gretos intensyviai plečiasi, tačiau siekiant Lietuvos, kaip „fintech“ centro, pripažinimo regioniniu (o gal ir platesniu?) mastu, vis dėlto reikėtų būti žinomiems ne tik kaip efektyviai ir greitai išduodantiems licencijas, bet ir tiems, kurie suteikia palankias sąlygas vystyti inovatyvias idėjas finansų sektoriuje. Būtent tokiu tikslu į Priemonių „fintech“ plėtrai Lietuvoje skatinti planą buvo įtrauktas siūlymas Lietuvos bankui įvertinti „smėlio dėžės“ modelio (angl. sandbox) pritaikymo galimybes remiantis kitų šalių pavyzdžiais.

Vykdydamas priemonių planą, Lietuvos bankas rugsėjo viduryje paskelbė apie bandomosios finansinių inovacijų aplinkos (angl. Regulatory sandbox) sukūrimą, o nuo spalio vidurio jau yra priimamos dalyvių paraiškos.

nuotrauka::1 right

Regulatory sandbox tikslai Lietuvoje

Pagrindinis Regulatory sandbox tikslas – palengvinti finansinių inovacijų diegimą Lietuvos finansų rinkoje, ypač kai veiklos reguliavimas nepakankamas arba neaiškus. Be to, Regulatory sandbox padės Lietuvos bankui pažinti naujas idėjas, kurias planuojama pritaikyti finansų rinkoje, identifikuoti su jomis susijusias rizikas, nustatyti su finansinių inovacijų taikymu susijusius galimus finansų rinkos reguliavimo trūkumus ir siekti panaikinti ar sumažinti juos.

Remiantis Lietuvos banko pasiūlytu apibrėžimu, finansinės inovacijos turėtų būti suprantamos ne tik kaip naujos finansinės paslaugos (produktai), tačiau ir kaip šių paslaugų (produktų) teikimo būdai klientams, veiklos modeliai, kurie dėl naujų ar naujai pritaikytų technologijų arba dėl kitų priežasčių reikšmingai keičia finansinių rinkos dalyvių veiklą.

Viskas pasaulyje jau išrasta, todėl nedidelė tikimybė, kad Regulatory sandbox dėka būtų sukuriamos visiškai naujos finansinės paslaugos (produktai). Labiau tikėtina, kad bus tobulinami jau rinkoje egzistuojančių finansinių paslaugų (produktų) veikimo modeliai, o klientui pasiūlyta kokybiškesnė paslauga ar produktas, užtikrinamas didesnis jų prieinamumas arba sumažinami veiklos kaštai, kas galėtų lemti ir mažesnę kainą galutiniam vartotojui.

Jungtinėje Karalystėje, Singapūre, Australijoje, kur taip pat įgyvendinamas Regulatory sand-box, didžiausią dalį testuojamų paslaugų (produktų) sudarė mažmeninės bankininkystės paslaugos (produktai), pavyzdžiui, tarptautinės pinigų perlaidos naudojantis DLT (angl. Distributed Ledger Technology), automatizuoti patarimai renkantis iš kelių paskolų variantų, įvairūs sprendimai asmeninių finansų valdymui. Antroje vietoje (ši sudarė žymiai mažesnę dalį) – finansinės inovacijos draudimo sektoriuje, pavyzdžiui, atidėtos kelionės draudimo produktų užsakymas naudojantis išmaniaisiais kontraktais (angl. Smart contracts).

Kas žais „smėlio dėžėje“?

Tam, kad būtų galima įdiegti finansinę inovaciją Lietuvos banko pasiūlytoje Regulatory sandbox, ji turi atitikti kelis pagrindinius kriterijus. Jei finansinė inovacija juos atitiks, bus suteikiama galimybė testuoti ją ribotu mastu realioje aplinkoje, konsultuojant ir prižiūrint Lietuvos bankui.

Regulatory sandbox turėtų būti įdomi tiems, kurie jau turi pirminę finansinės inovacijos idėją, tačiau dėl neaiškaus reguliavimo ar aukštų įėjimo į finansų rinką barjerų nedrįsta jos įgyvendinti. Siekiant gauti licenciją teikti finansines paslaugas (jeigu paaiškėtų, kad finansinei inovacijai įgyvendinti licencija būtų reikalinga), reikia turėti aiškų ir tvarų veiklos modelį, pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Finansinei inovacijai nesulaukus pasisekimo rinkoje, būtų patiriami dideli nuostoliai. 

Jungtinėje Karalystėje, kuri laikoma Regulatory sandbox idėjos autore, apie 90 % Regulatory sandbox įdiegtų naujų finansinių idėjų planuojama pasiūlyti platesnei rinkai, o didžioji dalis Regulatory sandbox dalyvių pateikė paraiškas gauti licenciją teikti finansines paslaugas. Tikėtina, kad jei nebūtų galimybės testuoti finansines inovacijas, dalyviai nebūtų ryžęsi įgyvendinti savo idėjų platesniu mastu ir šiuo metu sėkmingai įgyvendintos finansinės inovacijos nebūtų pasiekę klientų.

Yra teigiančių, kad Regulatory sandbox modelis toks, koks jis yra Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje, reiškia ne ką kita kaip išankstinį licencijavimo etapą. Siekiantys dalyvauti bandomojoje „fintech“ aplinkoje turi pateikti Lietuvos bankui informaciją apie valdymo organų narius, akcininkus, taip pat finansinių inovacijų bandymo planą.

Vis dėlto atrankos į Regulatory sandbox reikalavimai yra atsveriami gaunama nauda. Dalyvis testuoja produktą Regulatory sandbox ir gauna nuolatinę priežiūros institucijos „globą“ bei konsultacijas. Be to, tikėtina, išbandžius finansines inovacijas ir nusprendus kreiptis dėl veiklos licencijos išdavimo, būtų lengviau ir paprasčiau pasiruošti licencijavimui, o ištestuotų ir priežiūros institucijai jau pažįstamų finansinių inovacijų licencijavimo procesas galėtų trukti trumpiau, nei įprasta.

Startuoliams – galimybė pritraukti investicijas

Paprastai Regulatory sandbox didžiausio dėmesio sulaukia iš startuolių, kuriems veiklos pradžioje svarbiausias yra finansavimo klausimas – kaip savo verslo modeliu pritraukti investicijas, reikalingas idėjai vystyti. Jungtinės Karalystės startuolių patirtis rodo, kad būtent dalyvavimas Regulatory sandbox 40 % dalyvių padėjo pritraukti investicijas. Taigi finansinės inovacijos testavimas Regulatory sandbox yra tarsi pirminis ženklas, kad ji būtų pripažinta rinkoje, o tai padidina galimybę gauti investicijų.

Šio rudens pradžia ir Lietuvos banko bandomosios finansinių inovacijų aplinkos starto paskelbimas teikia daug vilties. Norisi, kad Regulatory sandbox būtų bandomos kuo įdomesnės finansinės inovacijos, o vėliau – ir siūlomos plačiajai visuomenei Lietuvoje bei kitose šalyse. Kita vertus, Regulatory sandbox sėkmė neatsiejama nuo kapitalo pasiūlos startuoliams. Jei trūks reikalingų investicijų, startuoliai neturės resursų greitai ir efektyviai įgyvendinti finansines inovacijas. Todėl tam, kad startuoliai sėkmingai žaistų „smėlio dėžėje“, greta Regulatory sandbox turėtų būti užtikrinama galimybė gauti rizikos kapitalo investicijas.

5 kriterijai, kad finansinė inovacija galėtų dalyvauti Lietuvos banko Regulatory sandbox: 

  • būti nauja Lietuvoje;
  • įgyvendinus ją, būtų teikiamos reikšmingai naudingesnės paslaugos arba prisidedama prie kitų pozityvių, visuomenei reikšmingų tikslų;
  • testavimas realioje aplinkoje būtų objektyviai reikalingas ir galėtų prisidėti prie to, kad finansinė inovacija būtų įgyvendinama;
  • būsimas dalyvis būtų pasirengęs finansinę inovaciją bandyti realioje aplinkoje (t. y. atliktas teorinis pritaikomumo įvertinimas, turima testavimui reikalingų išteklių, suprantamos rizikos);
  • būtų plėtojama Lietuvoje.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Fintech“ industrijos plėtra Lietuvoje: ar žaisime „smėlio dėžėje“? Rėmėjo turinys 3

Pastaruosius keletą metų juntamas aktyvus vykdomosios valdžios dėmesys finansinių technologijų („fintech“)...

Išmani visuomenė
2018.11.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau