Pastebėkime „Išmanią Lietuvą“

Pastebėti ir įvertinti pažangios Lietuvos kūrėjus bei visuomenės progresą susirinksime lapkričio 4-5 dienomis „Verslo žinių“ rengiamoje konferencijoje ir parodoje „Išmani Lietuva“

Nesuskaičiuota pažanga

Vyriausybė, dėliodama šių metų veiklos prioritetus, skelbė sieksianti padidinti verslo išlaidas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai iki 0,5% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Pastarieji duomenys, kuriuos pateikia Statistikos departamentas, rodo, kad 2014 m. verslas į MTEP investavo 0,3% BVP, arba kiek daugiau nei 116,3 mln. Eur.

Siekio ambicingumo nevertinsime, bet statistika rodo, kad verslo investicijos į inovacijas siekia vidutiniškai 1,29% BVP. Taigi net jei pasieksime šių metų tikslą, o kitos šalys nedidins apsukų, pagal investicijas atsiliksime daugiau nei dvigubai.

Tai yra tiksliausi skaičiai, kokius turime. Tačiau tai nereiškia, kad jie tokie ir yra. Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidentas, juos kritikuoja ir sako, kad „daugelis įmonių nedeklaruoja savo inovatyvios veiklos“. Mantas Vilys, inovacijų paramos paslaugų mokslui ir verslui VšĮ Lietuvos inovacijų centro direktorius, VŽ pasakojo, kaip įstaigos darbuotojai lankėsi įmonėse ir ėmėsi iniciatyvos deklaruoti jų investicijas į MTEP. Esą taip atrasta papildomų 10 mln. Eur išlaidų inovacijoms, jie atsispindės 2015 m. statistikoje.

Kiek dar liko tokių įmonių, kurios nedeklaravo savo investicijų į inovacijas dėl nežinojimo, prasmės nematymo ar tiesiog nenoro pildyti papildomų dokumentų? Atsakymą pateikti sunku, bet vien kruopštesnis skaičiavimas Lietuvą kilstelėtų per kelias pozicijas inovacijų reitinguose, leistų susidaryti tikslesnį vaizdą ir padarytų geresnį įspūdį investuotojams.

Panaši yra ir rizikos kapitalo investicijų, kurios įvardijamos kaip vienas iš inovacijų skatinimo variklių, situacija. Rizikos kapitalo asociacija (LVCA) skaičiuoja, kad 2015 m. į Lietuvos startuolius buvo investuota 56,3 mln. Eur. Tačiau ir tai nėra visiškai tikslus skaičius. Kartais visai apie kitus dalykus kalbėdamasis gali sužinoti, kad pradedančioji bendrovė prieš metus sulaukė finansinės injekcijos, tačiau apie ją nepaskelbė. O verslo angelai, investuodami į jaunas technologines bendroves, nenori „girtis“, kur padėjo savo pinigus.

Kol neturime oficialiai apskaičiuotų Lietuvos pažangos rezultatų, visi vertinimai kels abejonių. Tačiau vien jų apskaičiavimas ir verslininkų noras informuoti apie savo investicijas į inovacijas lemtų geresnę statistinę informaciją ir galbūt retkarčiais net ekspertų priekaištus paverstų pagyrimais. Taip yra kalbant ne tik apie verslą ir investicijas. Dažnai ir suvedus oficialią statistiką, visuomenė per menkai informuojama apie iškiliausius mokslo ir meno veikėjus.

Įvertinkime iš naujo

Tuos konkrečius atvejus, kurie vienas po kito kaip lašai tašo nepažangios ir praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje užstrigusios Lietuvos stereotipą, visus šiuos metus VŽ pateikia savo projekte „Išmani Lietuva“. Jų išties daug: nuo mokslininkų, kurie savo rašto darbus pritaiko praktiškai ir žengia pirmuosius žingsnius į verslą ar perduoda technologijas, iki besiveržiančių į globalią rinką startuolių ar išradimo, kuriam prognozuojama Nobelio premija.

Apie tokius atvejus, įvykius, tyrimus ir asmenybes kalbėti būtina. Jie bent šiek tiek atsveria negatyvias naujienas ar gąsdinimus, esą greitai į užsienį išvažiuos visi lietuviai. Kartu jie padeda nubraižyti ir tikslesnį, objektyvesnį inovacijų Lietuvos žemėlapį.

Ryškiausias ir galbūt dar mažai kam žinomas lietuvių inovacijas aptarsime ir su jas kuriančiais žmonėmis susitiksime VŽ rengiamoje konferencijoje ir specialioje parodoje „Išmani Lietuva“, kuri vyks lapkričio 4–5 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose.

Ten kalbės Virginijus Šikšnys, kurio vadovaujama komanda atrado genomo redagavimo įrankį „CRISPR/Cas9“ ir sukūrė realiausias iki šiol galimybes į Lietuvą parvežti Nobelio premiją. Prie jo prisidės ir Aurelijus Rinkevičius, Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) dirbantis fizikas, kiti mokslo šviesuliai.

Konferencijoje įžvalgomis dalysis pažangą žemės ūkyje demonstruojantis Kęstutis Jusčius, AB „Agrowill Group“ valdybos pirmininkas, ir Raimondas Geleževičius, AB „Lietuvos draudimas“ Privačių klientų departamento direktorius.

Taip pat galėsite sutikti Europos kino akademijos nominantę ir vieną žymiausių Lietuvos dokumentinio kino kūrėjų Giedrę Žickytę bei „Šventinio bankucheno“ sceniniu pavadinimu kuriantį Luką Šidlauską, kurio „Lietuvos istorijos repas“ skamba mokyklose per istorijos pamokas ir dainuojamas per pertraukas. Be jų, renginyje pasirodys pirmosios pasaulyje elektroninės nosies kūrėjų „Ars Lab“ valdybos narys Augustas Alešiūnas, 3D technologijų inovatorės Gintarė Černiauskaitė ir Vaiva Kalnikaitė. Pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus dar gerokai daugiau mokslo, meno ir verslo atstovų, kurie reprezentuoja šiuolaikišką ir išmanią mūsų valstybę.

Parodos „Išmani Lietuva“ dalyviai pristatys technologijas versle, išmanius sprendimus namams ir įmonėms, inovatyvias paslaugas, žaidimų pramogas, virtualią realybę ir dar daugiau. Susitikime, atraskime ir patirkime drauge.