Energetinį efektyvumą pradeda šilumos tiekėjas, o baigia – klientas

Juozas Paulėkas, VŠT energetinio efektyvumo vadovas, akcentuoja, kad pastaruoju metu įmonės prioritetas yra nukreiptas į vis dar nerenovuotus klientams priklausančius šilumos punktus, kurie turi priklausomas šilumos punktų sistemas. Šie šilumos punktai tiesiogiai prijungti prie centrinių šilumos tinkų ir neturi šilumos reguliavimo galimybių, o daugeliu atveju yra avarinės būklės bei energetiškai neefektyvūs.

„Tokių šilumos punktų Vilniaus mieste vis dar yra apie 350. Šiems klientams teikiame konsultacijas ir kokių veiksmų reikia imtis, norint atsinaujinti šilumos punktus. Vienbučių–dvibučių ir daugiabučių gyvenamųjų namų klientai savo turimo priklausomos sistemos šilumos punkto modernizacijai gali gauti 50% Vilniaus miesto savivaldybės programos paramą“, – atkreipia dėmesį VŠT energetinio efektyvumo vadovas.

Jis primena, kad šilumos punktas – tai įrenginys, skirtas gaunamos šilumos energijai iš miesto šilumos tinklų transformacijai iki reikiamos temperatūros tiekimui į pastato vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas. Šilumos punkto automatikos įranga nustatoma komfortiška (atitinkanti higienos normas) šildymo temperatūra, kuri perduodama į gyventojų šildymo prietaisus – radiatorius.

Komfortas taupiau

Jis nurodo kelias pagrindines naudas, kurias gauna modernizuoto šilumos punkto namo gyventojai. Modernizavus šilumos punktą išmani automatika, įvertinusi lauko oro pokyčius, pastatų šildymo sistemose automatiškai palaiko vartotojų pasirinktą norimą patalpų temperatūrą, namai neperkaitinami pereinamuoju laikotarpiu – šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje, galima pasirinkti ir individualius nustatymus, pvz., naktimis nustatyti žemesnę temperatūrą.

Taip pat naudinga, kai kartu su automatizuotu šilumos punktu įrengiami šilumos sistemų balansavimo įrenginiai, kurie tolygiai reguliuoja namo vidaus šildymo sistemoje cirkuliuojančius srautus ir užtikrina, kad visas namo patalpas pasiektų vienodas šilumos kiekis. Taip išvengiama senus šilumos punktus turinčių daugiabučių namų gyventojų problemos, kai vienoje pastato dalyje radiatoriai būna perkaitinami, o kitoje – šyla nepakankamai.

Be to, modernių šilumos punktų valdytojai gali patys spręsti dėl šildymo sezono pradžios ir pabaigos savo pastatuose. Šie sprendimai priimami, nepažeidžiant nustatytų higienos normų, butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, t. y. kai tam pritaria 50% + 1 buto savininkas.

„Modernizuotas šilumos punktas – ne tik žymiai didesnis komfortas būste, bet, matyt, daugeliui ne mažiau svarbu, kad modernizavus šilumos punktą galite sutaupyti iki 15% šilumos energijos ir sumažinti išlaidas šildymui“, – akcentuoja VŠT energetinio efektyvumo vadovas.

Šilumos punktas turi daugiausia įtakos

VŠT tiekia vienodos temperatūros šilumą visiems Vilniaus miesto centrinio šildymo ir karšto vandens vartotojams. J. Paulėkas atkreipia dėmesį, kad didžiausią efektą centralizuotai tiekiamos šilumos racionaliam vartojimui turi tinkamai sureguliuotas ir nuolat prižiūrimas šilumos punktas.

„Jeigu šilumos punkte nevykdoma tinkama įrenginių priežiūra, nekeičiami sugedę komponentai, neatliekami periodiniai privalomieji darbai, tokie šilumos punktai į šilumos tinklus grąžina netinkamų parametrų šilumnešį, kuris mažina  šilumos perdavimo tinklų energetinį efektyvumą bei didina tinklų įrangos avarijų tikimybę“, – teigia VŠT energetinio efektyvumo vadovas.

VŠT teikia informaciją apie Vilniaus miesto daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos suvartojimą ir nuolat edukuoja gyventojus, kokių priemonių ir sprendimų reikėtų imtis, norint komfortiškai gyventi savo būste. Be to, VŠT tinklų specialistai gali padėti įvertinti šilumos punkto būklę.

„Užsisakius šilumos punkto apžiūros paslaugą galime objektyviai ir profesionaliai įvertinti jo būklę, o taip pat pateikti rekomendacijas, kurios padėtų šilumą vartoti efektyviau bei išvengti šildymo nesklandumų, – akcentuoja J. Paulėkas. – Efektyviai ir tinkamų parametrų šilumai gauti svarbus ne tik šilumos tikėjo šilumos tinklas, bet ir galutinio vartotojo – kliento – šilumos transformacijos įrenginys – šilumos punktas.“

Energetinis efektyvumas pasiekiamas drauge

Siekdami didinti energetinį efektyvumą VŠT kasmet vykdo centralizuotos šilumos tinklų, kurių bendras ilgis sostinėje 758 km, rekonstrukcijas ir įrangos atnaujinimus – tai mažina avarijų tikimybę bei šilumos nuostolius į aplinką. Šilumos tiekimu „iki durų“ rūpinasi VŠT, o štai už pastato vidaus šilumos įrenginius atsakingi namų administratoriai ar bendrijos.

„Kitaip tariant, šilumos tiekėjai termofikacinį vandenį tiekia iki namo šilumos punktų, o jame esantys įrenginiai paima šilumą iš termofikacinio vandens ir atiduoda namo vidaus sistemų vandeniui – įvyksta šilumos mainai. Tinkamai veikiantys prie šilumos tiekėjo šilumos tinklų prijungti klientų šilumos punktai užtikrina sklandų ir stabilų centralizuoto šilumos tinklo veikimą ir tinkamus parametrus visiems vartotojams“, – primena VŠT energetinio efektyvumo vadovas.

Iki šių metų spalio mėnesio 48-ių pastatų savininkai jau atsinaujino savo šilumos įrenginius – šilumos punktus. Dalis jų pasinaudojo Vilniaus miesto savivaldybės teikiama 50% parama. Deja, per 2022 m. šilumos punktus atsinaujino vos 24 pastatų savininkai.

„Matome, kad mūsų indėlis ir klientų švietimas bei informavimas apie automatizuotus šilumos punktus ir jų naudas skatina atsinaujinti ir pasigerinti savo būsto komforto sąlygas bei prisidėti prie tvaraus ir efektyvaus energijos vartojimo“, – teigia VŠT energetinio efektyvumo vadovas.

Žiemai ruoškis... pavasarį

Anot J. Paulėko, kitam šildymo sezonui tinkamiausias laikas pradėti ruoštis – iš karto pavasarį, kai tik baigiasi šildymo sezonas. Mat kai kuriems darbams atlikti reikia ne vieno mėnesio, pvz., kad ir minėtam šilumos punktui modernizuoti, jame esantiems įrenginiams patikrinti ir, esant reikalui, juos pakeisti ar suremontuoti.

Didesniam seno namo energetiniam efektyvumui pasiekti būtina ir jo renovacija. Renovuotų namų gyventojai gauna apie 40% mažesnes sąskaitas už šildymą.

Jei tai kol kas nepadaryta, bent jau reikia patikrinti langus ir juos kuo geriau užsandarinti arba sureguliuoti, nes pro nesandarius langus prarandama didelė dalis šilumos. Energetinio efektyvumo specialistas taip pat primena, ką gali padaryti patys gyventojai, kad gyventų šilčiau ir taupiau. Viena iš paprastų ir gana efektyvių priemonių – už radiatorių įrengti šilumą atspindinčius ekranus. Vien ši priemonė kambario temperatūrą gali pakelti 1–2 laipsniais. Rekomenduotina reguliariai valyti ir tarpus tarp sienos bei radiatorių, nes dulkių sankaupos stabdo efektyvų šilumos atidavimą į patalpas – taip pat užuolaidos ar baldai, kuriais būna užstatyti radiatoriai. Šaltuoju metų laiku galima užsisakyti VŠT termovizinio tyrimo paslaugą, kuris parodo per kur name prarandama daugiausia šilumos.

„Dar daugiau praktinių ir naudingų patarimų, kaip šildytis energetiškai efektyviau, rasite mūsų bendrovės tinklapio Chc.lt skyriuje „Efektyvus energijos vartojimas“, – pataria VŠT energetinio efektyvumo vadovas.