Jaltos gundymas

Publikuota: 2014-04-11
Atnaujinta 2015-06-01 12:57
Julija Tymošenko. Buvusi Ukrainos premjerė.
Julija Tymošenko. Buvusi Ukrainos premjerė.
 

Ramybės laikotarpis, trukęs nuo karo paskelbimo 1939-ųjų rugsėjį iki 1940-ųjų gegužės, kai naciai surengė išpuolį prieš Belgiją ir Prancūziją, dažnai vadinamas Keistuoju karu. Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Krymą ir jį prisijungė bei pradėjo telkti pajėgas ir ginkluotas kolonas mūsų rytiniame pasienyje, Ukraina gyveno „apgaulingoje taikoje“.

Tačiau mūsų, ukrainiečių, dabar dedamų pastangų apginti savo šalį ir savo demokratiją nenuoširdžiomis nepavadinsi. Jauni vyrai ir moterys kaip niekad anksčiau eina savanoriais į kariuomenę. Mūsų vyriausybė susitarė su Tarptautiniu valiutos fondu dėl rezervinės paskolos susitarimo, pagal kurį gausime dalį lėšų, kurios reikalingos, kad sutvarkytume savo finansus ir ekonomiką. Šis susitarimas turės iš tiesų ekonomiškai skausmingų pasekmių, tačiau ukrainiečiai sutinka mokėti šią kainą už tai, kad išsaugotų savo nepriklausomybę.
Laikas, kai mes, kaip ir likusi Europa, tikėjome, kad žemyno sienos niekada nebebus keičiamos jėga, praėjo. Esame priversti didinti išlaidas gynybai, kad ir kokioje sunkioje padėtyje atsidūrusi ekonomika. Daugiau nebeatiduosime nė lopinėlio nepriklausomos Ukrainos teritorijos.
Svarbiausia tai, kad nepaisydami prieš mus sutelktos Rusijos armijos, pradedame rinkimų kampaniją. Kitą mėnesį Ukrainos piliečiai laisvai išsirinks naują prezidentą. Tai bus geriausias atsakas į Rusijos propagandą dėl mūsų tariamo nesugebėjimo išlaikyti demokratiją.
Vis dėlto ukrainiečiams bandant atkurti savo šalį po grobuoniško Viktoro Janukovyčiaus valdymo, iškilo nauja grėsmė „aktyvios kovos už taiką“ forma. Tai senas sovietų diplomatijos elementas, kurio paskirtis – pakirsti vakarų ryžtą. Rusijos prezidento Vladimiro Putino nesenas skambutis JAV prezidentui Barackui Obamai siekiant atnaujinti diplomatinius pokalbius, po kurio sekė Rusijos baltoji knyga apie tai, kaip išspręsti Kremliaus sukeltą krizę, iš tiesų yra išpuolis prieš taiką.
V. Putino gambitas primena liūdnai pagarsėjusią Jaltos konferenciją 1945-aisiais, kai Josifas Stalinas įtraukė Winstoną Churchillį ir Frankliną D. Rooseveltą bendrininkais į Europos padalijimą, po kurio pusė žemyno beveik pusei amžiaus pateko į vergiją. Šiandien V. Putinas siekia padaryti vakarus bendrininkais Ukrainos suskaldyme tardamasis dėl Kremliaus sukurptos federalinės konstitucijos, po kurios šalis būtų padalyta į tuziną Krymo dydžio gabalų, kuriuos Rusijai vėliau būtų lengviau praryti.
Žinoma, federalizmas atrodo esąs neblogas dalykas. Visuomet atrodo patrauklu sutelkti politinę galią arčiau vietos, kurioje iš tikrųjų gyvena žmonės; dažnai tai pasirodo esą efektyvu. Tačiau V. Putinas negalvoja apie Ukrainos demokratijos gerovę; jam federalinė sistema taptų priemone Kremliui regzti politines išdaigas ir galiausiai įtraukti į Rusijos Federaciją Ukrainos rytinius ir pietinius regionus. Perfrazuojant C. von Clausewitzių, V. Putinui federalizmas yra tas pats, kas aneksavimas, tik kitomis priemonėmis.
Užtenka pažvelgti į Rusijos pasiūlymą smulkiu šriftu: Ukrainos naujieji federaliniai vienetai turės stiprų žodį sprendžiant dėl „Ukrainos užsienio politikos krypties“. Ši nuostata sudarys sąlygas V. Putinui daryti spaudimą ir paveikti rusiškai kalbančius regionus vetuoti valstybės ateitį Europoje.
Ukrainos konstitucinę struktūrą gali nulemti tik Ukrainos piliečiai. Rusija negali turėti šiuo klausimu žodžio teisės, kaip ir kitos valstybės, kad ir kaip jos norėtų padėti. Ukraina – ne Bosnija, kurioje konstitucija buvo priimta taikos derybose, kuriomis baigėsi ilgus metus trukęs kruvinas karas, prasidėjęs suskilus Jugoslavijai. Ji ir ne Kosovas, kuris tapo nepriklausomas tuo pačiu metu, kai kalėsi jo valdžios struktūros. Ukraina yra visiškai nepriklausoma valstybė, kaip tokia pripažįstama pasaulyje, įskaitant Rusiją.
Patikėti V. Putino butaforiniu federalizmu reiškia taikstytis su melu, kuriuo Kremlius taškosi apie Ukrainos dabartinę laikinąją vyriausybę ir drąsius vyrus bei moteris, kurie išstūmė V. Janukovyčių. V. Putino pagalbininkai tvirtina, kad Ukrainos rusakalbiams gresia pavojus, bet negali nurodyti nė vieno persekiojimo atvejo, kuris tai patvirtintų. Rusijon nepasipylė rusiškai kalbantys pabėgėliai iš rytų Ukrainos arba Krymo, ir nė vienas rusakalbis nesikreipė politinio prieglobsčio į kurią nors kitą valstybę.
Priežastis paprasta: rusakalbiai Ukrainoje nėra ir niekada nebuvo engiami. V. Janukovičiaus vadovaujama Ukrainos vyriausybė buvo nekompetentinga, korumpuota ir apraizgyta melo. Tačiau ji engė visus vienodai.
Jeigu rusakalbiai Ukrainoje neskriaudžiami, nėra pagrindo keisti šalies politinę struktūrą. Tad ar išties reikėtų, remiantis Didžiuoju melu, versti Ukrainą kurti naują konstitucinę tvarką? Mums reikia kompetentingos, produktyvios ir nekorumpuotos vyriausybės. Europai padedant ir sulaukdami techninės paramos mes tokią ir sukursime.
Diplomatų troškimas rasti taikų Ukrainos krizės sprendimą yra suprantamas. Tačiau Rusijos reikalaujamos sąlygos, jeigu vakarai su jomis sutiktų, mirtinai pakirstų Ukrainos suverenumą. Dar blogiau – sutikimas su Rusijos sąlygomis ratifikuotų idėją, kad galingosios šalys gali įbauginti silpnesniąsias kaimynes elgtis kaip liepiamos – iki tokio laipsnio, kad pastarosios atsisakytų savo nepriklausomybės.
Ukraina drąsiai priešinsis chuliganiškiems Rusijos veiksmams – jei prireiks, darys tai viena. Mes atsisakome ateities istorijos vadovėliuose vaidinti nelaimingą auką.Julija Tymošenko, dukart Ukrainos ministrė pirmininkė, buvusi politinė kalinė, yra kandidatė, gegužę dalyvausianti rinkimuose į prezidento postą.Autoriaus teisės priklauso „Project Syndicate“, 2014 m. www.project-syndicate.org

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku