Gatvės meno projektas „MaLonNY. Lvivas“ – vilties daina Ukrainai

Projekte dalyvavo septyni menininkai iš keturių šalių: Ray Bartkus (Lietuva–JAV), Ieva Voroneckytė (Lietuva), Judy Tuwaletstiwa (JAV), Jeffas Woodbury (JAV), Philipas Grisewoodas (Jungtinė Karalystė), Iryna Vodolazhchenko (Ukraina) ir Mariia Shcherbak (Ukraina), jiems padėjo savanoriai dailės studentai iš Lvivo dailės mokyklų. Projekto metu buvo ištapyta pastato siena vaikų žaidimų aikštelėje (Černomorska 12).

Pasak Ray Bartkaus, projekto kuratoriaus, „karas Ukrainoje pasaulio, taip pat ir ukrainiečių akyse, deja, tapo kasdienybe, ir su tuo reikia nesitaikyti visais galimais būdais“. 

„Menas, meninės akcijos turi galią keisti sąmonę, aplinką, kasdienę realybę. Mes vykome į Ukrainą kupini meilės ir palikome jos įrodymą Lvive, o iš Ukrainos jos parsivežėme dvigubai daugiau“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas Ray Bartkus.

Anot jo, prieš projektą buvo nelengva surasti menininkų, kurie norėtų vykti į Ukrainą, tačiau, jam pasibaigus, menininkai džiaugėsi unikalia galimybe, įgyta patirtimi, sutiktais žmonėmis.

Anot Jeffo Woodbury, menininko iš JAV, „projektas iš pradžių atrodė bauginantis“, tačiau tokios galimybės „jis negalėjo atsisakyti“:

„Darbas su menininkais iš Lietuvos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos maitino mano kūrybinę sielą. Pažintis su daugeliu jaunų ukrainiečių savanorių maitino mano širdį ir suteikė vilties ateičiai. Lvivas – nuostabus miestas, žaviuosi jo žmonių ir kultūros stiprybe“.

Judy Tuwaletstiwa (JAV) sako, jog Ukrainoje ji išgirdo istorijų apie sužeistuosius ir suluošintuosius, istorijų, kurios suspaudė širdį. 

„Taip pat išgirdau ir pamačiau rūpestį tų, kurie nori padėti gydyti fiziškai ir emociškai sužeistus žmones, pasitelkdami meną.  Tikiuosi, kad mūsų sieninės tapybos darbai yra to visų gydymo dalis, nes jie dovanojami iš mūsų širdžių ir rankų su meile“, – pranešime cituojama menininkė. 

Visi menininkai akcentavo ypatingą ryšį tiek su vieta, nes tapoma siena buvo vaikų žaidimų aikštelėje, kurioje visą dieną žaidė vaikai, tiek su savanoriais, kuriems tai buvo ypatinga patirtis. 

„Tapėme vaikų žaidimų aikštelėje ir iškart pajutau, kaip aplinka daro įtaką nuotaikai, emocijoms, bendravimui, – sakė Ieva Voroneckytė. – Negaliu tiesiogiai padėti ukrainiečiams kovoje, fronte, tačiau kūrybiškumu, spalvomis, pozityvia energija, pagarba tradicijoms galiu padėti sukurti teigiamą vietos energiją kovotojų vaikams, jų žmonoms ir visiems aplinkiniams, galintiems pastebėti grožį. Iš savanorių išgirdau, kad jie jautėsi atsipalaidavę ir džiaugsmingi galėdami padėti mums kurti. Jie bent trumpam atsiplėšė nuo kasdieninių rūpesčių ir patiriamos įtampos, nežinomybės, streso. Atrodė, kad vykdome meno terapiją tiek patys sau, tiek miestiečiams, kurie bent trumpam gali nukreipti mintis pozityvumo link, tiek mažiems vaikams, žaidžiantiems aplinkui ir pasąmoningai sugeriantiems į save aplinkos subtilumus.“

Anot Philipo Grisewoodo iš Didžiosios Britanijos, didžiausią naudą Lvivo sienų tapybos projekte jis gavo užmezgęs ryšius ir susidraugavęs su vietos savanoriais. 

„Istorijų pasakojimas, juokeliai ir dalijimasis kultūromis padėjo visiems pamiršti problemas. Bendravimas su vietiniais ir kitais menininkais iš skirtingų pasaulio šalių nutiesė tiltą tarp kultūrų ir sukūrė pakilią nuotaiką karą išgyvenantiems Ukrainos menininkams. Ryškių spalvų ir formų tapyba ant sienos pačioje Lvivo širdyje suteikė daugiau teigiamos energijos žaidimų ir sporto aikštelėms, džiugios aplinkos vietos bendruomenei, šeimoms ir praeiviams.“

Projektą inicijavo ir organizavo Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje Tomas Ivanauskas ir „MaLonNY“ kuratorius, menininkas Ray Bartkus.