VGŽIM galerija pavadinta M. Zingerio vardu

Prieš metus, balandžio 20 d. miręs Markas Zingeris VGŽIM vadovavo beveik 15 metų – nuo 2005 iki 2019-ųjų, rašoma muziejaus pranešime. 

Pasak Simono Strelcovo, VGŽIM direktoriaus, jis buvo lietuvių ir žydų kultūras siejanti asmenybė: 

„Jis tiesė tiltus tarp lietuvių ir litvakų, klojo kelius į pilietinę visuomenę. Nesivaikė šlovės, buvo kuklus. Man jis visada bus viešasis intelektualas, kokių šiandien nedaug. Markas buvo ištikimas savo tiesai, mokėjo įtikinėti, nevengė aštrių diskusijų, kritikos visuomenei. Nuo šiandien ši muziejaus erdvė Lietuvos ir užsienio lankytojams, jaunajai kartai primins Marko Zingerio asmenybę“. 

Anot M. Zingerio brolio Emanuelio, Marko gyvenimo kredo buvo Laisvės alėja Kaune, kurioje jiedu užaugo. 

„Prieškario Lietuvos aidas, valstybės sėkmės istorija, girdėjosi visuose jo romanuose tais sovietiniais dešimtmečiais. Laisvės alėjoje pakėlę galvas žiūrėdavome aukštyn į Nemuno žuvėdras, jos mums priminė, kad Lietuva neturi sienų, kad už uždaros erdvės yra laisvė“. 

VGŽIM muziejų į pasaulinius vandemis išplukdė M. Zingerio tarptautinės pažintys – dėl mokslinių konferencijų, istorinių darbų muziejus tapo reikšminga institucija žmogaus teisių, Holokausto tyrimų srityje.

Dailininkas Samuelis Bakas, Bostone gyvenantis Vilniaus garbės pilietis, vaizdo konferencijoje pripažino, kad jam sunku suvokti, jog Marko nebėra tarp susirinkusiųjų – kalbančio, kalbinančio, šmaikštaujančio.

„Muziejus tapo atminties šventove, menančia skaudžią, tragišką praeitį, o drauge nuostabiai liudijančia, kaip naujos kartos su ja susitaiko, pripažįsta. Tai – ir Marko nuopelnas“, – VGŽIM pranešime cituojamas S. Bakas.

M. Zingeris gimė 1947 m. sausio 2 dieną Prienuose. 1971 m. baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. 1971–1976 m. dėstė filosofiją Kauno politechnikos institute ir Kauno medicinos institute.

1976–1987 m. dirbo Kauno istorijos muziejuje, 1987–1990 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Atsisakęs stoti į komunistų partiją buvo atleistas iš darbo ir pašalintas iš filosofijos aspirantūros.

1989–1990 m. buvo Kauno žydų draugijos pirmininkas, 1990–1992 m. – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas. 1991–1995 m. dirbo savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redakcijoje. 2005–2019 m. vadovavo Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui.  

M. Zingeris mirė simbolišką dieną – per 80-ąją Varšuvos geto sukilimo sukaktį. 

M. Zingeris pelnė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių ir ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Kavalieriaus kryžių.