Nauja darbo realybė jau čia: kas, kur ir kaip

Įsisiautėjus COVID-19, įmonės vos ne per naktį adaptavosi prie naujos realybės. Ilgos diskusijos ir svarstymai, ar darbuotojai gali dirbti iš bet kurios vietos, nebeteko prasmės, kai, paskelbus karantiną, darbuotojai ir vadovai susirinko kompiuterius, uždarė biurų duris ir pradėjo dirbti namuose. Nutilo svarstymai, kad rimtiems reikalams aptarti, reikia susitikti asmeniškai arba būtinai fiziškai vykti į susitikimus ar konferencijas kitose šalyse. Mąžta manymas, kad darbuotojų produktyvumas menkesnis, jei jie dirba namuose arba neturi fiksuotų darbo valandų.

Šalys su viltimi laukia vakcinavimo pradžios, kuris tarsi šviesa tunelio gale suteikia tikėjimo, kad pandemija galiausiai išsikvėps ir gyvenimas grįš į vėžes. Tendencijos rodo, kad darbo rinkoje įvykę lūžiai ženklina naujos eros pradžią ir, panašu, kad prie senųjų praktikų įmonės nebesugrįš.

Naujos taisyklės

Prasidėjus karantinui, vadovai nerimavo, kad nedirbant biure kris darbuotojų produktyvumas, nevyniojantys žodžių į vatą sakė, kad namuose dirbantys žmonės užsiims asmeniniais reikalais, o ne darbo užduotimis. Panašu, kad nuogąstauta be reikalo. Specialistai greitai prisitaikė prie naujų sąlygų. Aišku, turintys šeiminių įsipareigojimų, pvz., prižiūrintys vaikus ar senjorus, pripažino, kad žongliravimas darbais ir namų reikalais, vargina, tačiau nuotoliniu būdu dirbti vis tiek įmanoma.

JAV Personalo valdysenos įmonės „Manpower Group“ tyrimas, kuriame dalyvavo 8.000 darbuotojų iš 8 šalių, rodo, kad darbuotojai tikisi daugiau savarankiškumo ir autonomijos, galimybių tobulėti bei sąlygų išlaikyti tinkamą asmeninio gyvenimo bei darbo balansą.

Bendrovės supranta, kad darbo principai, galioję iki pandemijos, jau nebeveikia, o norint išlikti konkurencingais ir pritraukti bei išlaikyti norimus profesionalus teks išmokti žaisti pagal naujas taisykles.

Erica Voloni, „Deloitte“ žmogiškųjų išteklių vadovė, CNN sako, kad pasibaigus pandemijai, bus įmonių, kurių visi darbuotojai dirbs nuotoliniu būdu.

Kitos bendrovės diegsis hibridinio darbo praktiką, kai dalis žmonių dirba nuotoliniu būdu, kiti – biure.

Dr. Rūta Klimašauskienė, UAB „Alfa idėjos ir technologijos“ (FITIN) personalo verslo partnerė, sako, norint, kad hibridinė praktika netaptų našta vadovui ir įmonei, svarbu išvengti keleto pagrindinių klaidų. Sritis, kurioje dažniausiai paslysta vadovai, – komunikacija: kai nėra aiškių taisyklių ir konkrečių susitarimų, kai darbuotojai nežino, kas, kokiomis dienomis ir kokiomis sąlygomis gali ar privalo dirbti nuotoliniu būdu, kai nėra nustatytos aiškios tvarkos, skiriamų užduočių ir jų rezultatų vertinimo. Praraja didėja, kai nuotoliniu būdu dirbanti komanda nėra tinkamai informuojama apie vadovybės sprendimus ir kai nesusitariama dėl bendrų komandos taisyklių, kurios galiotų abiem pusėms: ir tiems, kas dirba iš namų, ir tiems, kas pluša biure. Sunkumų kyla, kai su nuotoliniu būdu dirbančiais darbuotojais per mažai bendraujama „akis į akį“, komandos nesidalija informacija, nepakankamai komunikuoja. Darbas neapibrėžtume

Pandemija – stiprus stresorius, į visų darbuotojų gyvenimą atnešęs daug neaiškumo, nestabilumo, suvokimo, kad bet kurią dieną viskas gali pasikeiti: žmogus gali netekti darbo, gali tekti izoliuotis, negalėti niekur išvykti, gali įsigalioti nauji institucijų ribojimai ar darbdavio reikalavimai.

Tokioje situacijoje, sako Laura Viškelytė, psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ psichologė, darbuotojai tarsi visada – parengties būsenoje, laukia, kas gali nutikti. O tai kelia milžinišką fizinę ir psichologinę įtampą.

Tarptautinė valdysenos ir lyderystės bendrovė „BetterUp“ atliko studiją „Atsparumas neapibrėžtumo laikais“ (angl. Resilience In An Age Of Uncertainty“), kurioje apibendrino keliolikos tūkstančių JAV bendrovių duomenis ir išnagrinėjo, kokios priežastys lėmė, kad dalis verslų pandemijos sūkuryje atsilaikė lengviau bei užtikrintai dirba neapibrėžtumo sąlygomis.

Tyrėjai daro išvadą, kad atsparūs vadovai rečiau patys kenčia nuo perdegimo (52%). Be to, yra 78% mažesnė tikimybė, kad toks vadovas paliks įmonę. Dideliu atsparumu pasižymintys vadovai įžvelgia didesnę prasmę kasdieniame darbe (57%).

Neapibrėžtumui atsparūs darbuotojai labiau domisi inovacijomis (22%), pasižymi lankstesniu požiūriu į darbą (19%) bei yra kūrybingesni (18%). Studijos duomenys rodo, kad šie įgūdžiai turi ir finansinę išraišką: 22% atsparumu pasižyminčių darbuotojų metinės pajamos buvo didesnės lyginant su mažiau atspariais bendradarbiais.

Namai=biuras

Originalaus interjero, stilingi biurai tapo madingos ir šiuolaikiškos bendrovės požymiu. Atviro tipo biurai atrodo patraukliai, tačiau vis garsiau kalbama, kad su efektyviu darbu tokia aplinka turi mažai ką bendra. Maža to, atvirame biure virusai plinta itin sparčiai, o šis argumentas pandemijos kontekste tapo itin aktualus.

Atviros biurų erdvės uždarus kabinetus ėmė keisti XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Tokio pokyčio tikslas – paskatinti darbuotojų bendradarbiavimą ir kūrybiškumą, be to, toks sprendimas, kai atsisakoma didžiulio uždarų kabinetų labirinto, įmonėms leidžia sutaupyti.

Jau keletą dešimtmečių atliekamų apklausų rezultatai rodo, kad darbuotojams atvira darbo erdvė dažniausiai kelia stresą, tampa nepasitenkinimo, kritusio produktyvumo, mažesnės savivertės ir išsiblaškymo priežastimi.

„Sąmoningi specialistai nori daugiau lankstumo, jų argumentai – sveikata ir kultūriniai sumetimai. Dabar, kai po visame pasaulyje vykusio neplanuoto nuotolinio darbo eksperimento daugelis pamažu grįžta į biurus, turime nenuginčijamų įrodymų, jog daugelis darbų, kuriuos dirbome atvirose biurų erdvėse taip pat sėkmingai padaromi namie“, – teigia Billas Murphy‘is, tinklalapio „Understandably.com“ kūrėjas, jo nuomone dalijasi žurnalas „Inc.“.