Kas tai? Eksperto įžvalgos

8 teisininkų įžvalgos smulkiajam ir vidutiniam verslui

Publikuota: 2018-11-27
Ligita Ramanauskaitė, advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujanti partnerė Lietuvoje, sako, kad teisės klausimus įtraukus į kasdienos praktiką, smulkiajam ir vidutiniam verslui daug dažniau pavyktų išvengti situacijų, kai teisė tampa ne įrankiu, o problema. Ryčio Galadausko nuotr.
Ligita Ramanauskaitė, advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujanti partnerė Lietuvoje, sako, kad teisės klausimus įtraukus į kasdienos praktiką, smulkiajam ir vidutiniam verslui daug dažniau pavyktų išvengti situacijų, kai teisė tampa ne įrankiu, o problema. Ryčio Galadausko nuotr.

Smulkusis ir vidutinis verslas pamažu mokosi, kad teisinis įžvalgumas privalo tapti verslo strategijos dalimi. Advokatų kontoros „Magnusson“ teisininkai vardija dar keletą itin svarbių veiklos aspektų, į kuriuos augti norinčiam verslui svarbu pažvelgti iš teisinės perspektyvos.

Vadovo užduotis – kiekvieną žingsnį vertinti kritiškai ir apgalvotai.

Evaldas Rapolas, „Magnusson“ parneris, pabrėžia, kad įmonės vadovo užduotis – suprasti, kad jis yra pagrindinis sprendimo priėmėjas, tai pat – kritiškai ir apgalvotai vertinti kiekvieną sandorį, plėtros žingsnį, partnerystę, ir tiksliai žinoti, ar bendrovei tas žingsnis naudingas ir kiek naudingas.

„Rizika yra verslo sudedamoji dalis ir ne kiekvienas sprendimas turi atnešti pelną. Vis dėlto, vadovo pareiga aiškiai suvokti, kada rizika gali būti kritinė. Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad įmonė nusprendė plėsti verslą ir imtis veiklos, kurios anksčiau niekada nevykdė. Jeigu jai nepavyksta, kyla klausimų: ar vadovas išsityrė rinką, ar turėjo kompetencijos ir pajėgumų plėtrai. Prieš imantis didesnės rizikos, didėja ir poreikis konsultuotis su specialistais, verslo analitikais, teisininkais“, - sako pašnekovas.

Santykiuose su darbuotojais turi galioti skaidrumo principas.

Advokatė Rūta Didikė pabrėžia, kad šiuolaikiniai specialistai nedvejodami naudojasi teise nuodugniai išnagrinėti darbo sutartis, o darbdaviams lieka vis mažiau erdvės ir motyvacijos apie dvipusius santykius kalbėti miglotai. Daugiausia nesklandumų, anot ekspertės, kyla dėl dviejų dalykų: kai netinkamai apibrėžiamos darbuotojo funkcijos bei jų apimtis ir kai netiksliai apibrėžiamas atlyginimas ir jo apimtis.

„Įmonės dažniausiai turi pareigines nuostatas, kuriomis vadovaujasi, tačiau kiekvienu konkrečiu samdymo atveju siūlyčiau jas aiškiai, smulkiai išdėstyti darbuotojui raštu. Pavyzdžiui, vienam specialistui visai patinka, kad dirbant sostinėje reikia reguliariai važinėti į Klaipėdą, o kitam tai nepriimtina. Abiem pusėms bus ramiau, jei dėl visų sąlygų susitarsite iš anksto. Darbdaviams taip pat vis dar reikia priminti, kad būtina itin aiškiai nustatyti ir finansines sąlygas. Sutartyje apsibrėžkite atlygį, priedus, papildomas išlaidas, kintamąsias dalis, kurios gali priklausyti nuo įmonės, skyriaus, paties darbuotojo asmeninių rodiklių, BVP ir t.t. Reikia tiksliai numatyti ir tai, kaip kiekvienas rodiklis nustatomas – juk darbuotojas visada paskaičiuos į didesniąją, o darbdavys – į mažesniąją pusę. Jeigu kiltų konfliktas, darbdaviui teks atverti piniginę: jam bus skaičiuojami delspinigiai, atleidus darbuotoją už pavėluotą atsiskaitymą bus skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis ir t.t.“, - vardija p. Didikė.

Inovuodami nepamirškite sutvarkyti reikiamų dokumentų.

Ligita Ramanauskaitė, vadovaujanti partnerė Lietuvoje, sako, kad teisė verslui pasitarnauja, kai siekiama tinkamai pasirūpinti sukurtų inovacijų apsauga, ruošiant pagrindus inovatyvaus produkto, paslaugos ar verslo modelio pateikimui rinkai. 
„Daugiausia įtakos kuriant inovacijas turi ekonominiai aspektai. Privalu išsamiai ištirti rinką ir įvertinti, ar joje išties egzistuoja konkrečios inovacijos poreikis, ar verslas šio poreikio dar nėra užpildęs. Išsiaiškinus, kad rinkoje jau siūlomas panašus į ketinamą sukurti produktą, svarbu užsitikrinti, kad išlaikysite originalumo kriterijų. Visgi, svarbu atsižvelgti į teisės aktų pasikeitimus, ypač jeigu jie sukuria inovacijoms palankesnes sąlygas, apibrėžia naujas teisinės apsaugos galimybes ar, pavyzdžiui, numato finansavimo mechanizmus inovacijų kūrėjams, - sako teisininkė ir priduria, kad laikais, kai norint pavogti idėją nereikia vogti kompiuterių, itin svarbu tinkamai nuo pat pradžių tvarkyti dokumentus. - Svarbūs trys aspektai: technologinis (prieiga prie informacijos, galimybė kopijuoti inovacijos pagrindą sudarančią informaciją ar technologiją), teisinis (sutartys tarp partnerių arba nekonkuravimo susitarimai su darbuotojais, įmonės vidinė dokumentacija) ir komunikacija tarp komandos narių (vertybių atskleidimas, susitarimų nustatymas ir laikymasis)“.

Nuo nesąžiningos konkurencijos apsidrauskite iš anksto.

Marius Liatukas, „Magnusson“ partneris, teigia, kad daugumoje nesąžiningos konkurencijos bylų keliami trys klausimai: darbuotojų perviliojimo, komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo bei klientų perėjimo pas konkurentą. Ši trijulė dažniausiai yra susijusi tarpusavyje ir nekintanti.

„Didžiajai daliai nesąžiningos konkurencijos atvejų kelią užkirsti ar bent pastoti galima santykių su darbuotojais pradžioje – juk dažniausiai jie tampa neteisėtų konkurentų veiksmų katalizatoriumi. Buvęs darbdavys dažnai nukenčia, nes samdydamas specialistą pasikliauna standartinėmis sutartimis, įsivaizduoja, jog protingas darbuotojas savaime supras, kad tokie įmonės veiklos aspektai, kaip kainodara ar klientų sąrašas, negali būti viešinami. Norint išvengti nesusipratimų, nuoskaudų, o galiausiai – potencialių nuostolių, privalu atsisakyti požiūrio, kad kažkas yra savaime suprantama. Užgesinti vertę kuriančio darbuotojo norą nederamai elgtis galima labai aiškiai ir detaliai darbo sutartyje aprašius, kas yra komercinė paslaptis, ką ir kaip ji saugo. Darbuotojas turi aiškiai suvokti, kokia informacija nėra vieša. Taip pat jis turi žinoti, kas jo laukia, jeigu pažeis susitarimą – tai galėtų būti protingo dydžio bauda. Jei įmanoma, sutartyje patarčiau aprašyti ir atvejus, kurie galėtų būti laikomi pažeidimo prezumpcija. Pavyzdžiui, sutariama, kad atvejį, kai darbuotojui atsisveikinus su įmone paskui jį iškeliaus trys klientai, bus galima laikyti sutarties pažeidimu. Toks raštiškas susitarimas aklinai neužkirstų kelio pažeidimams, tačiau žymiai palengvintų bylinėjimosi procesą, o darbuotojui duotų progą susimąstyti, kad nauda, kurią jis galbūt gaus pasinaudojęs įmonėje įgytomis žiniomis, neatpirks žalos, kurią patirtų pažeidęs sutarties sąlygas“, – pataria advokatas.

Prekių ženklas – ne tik kūryba, bet ir teisė.

Tomas Ivanauskas, advokatų kontoros „Magnusson“ partneris, sako, kuriant prekių ženklą būtina prisiminti taisyklę: prekių ženklo išskirtinumas netgi svarbiau už parduodamos prekės išskirtinumą.

„Išskirtinumas labai svarbu tiek registruojant prekių ženklą, tiek vėliau, kad būtų lengviau išvengti su prekių ženklu susijusių pažeidimų, taip pat licencijuojant, apibrėžiant naudojimo ribas. Gyvybiškai svarbu įsitikinti, kad savo prekių ženklu neskleisite netikslios, klaidinančios informacijos, įsivertinti, kiek esate pasiruošę galimoms pretenzijoms, dar kartą gerai apsvarstyti, kiek unikali yra jūsų prekė ar paslauga, kuriai ketinate suteikti prekių ženklo žymę, – vardija p. Ivanauskas. – Dar prieš registruojant prekių ženklą rekomenduočiau atlikti nuodugnią analizę – pirminę analizę kiekvienas gali atlikti pats, įvedęs internete rūpimą žodį. Paskui patartina kreiptis į teisininką, kuris konkrečiau supažindintų su galimomis rizikomis ir palengvintų registracijos procesą. Tinkamai suruošti dokumentus, sekti terminus jums padės advokatas, patentinis patikėtinis ar kitas profesionalas - pavyzdžiui šioje srityje pakankamai išprususios dizaino bei viešųjų ryšių agentūros. Niekada negali žinoti, kokią realią ar įsivaizduojamą grėsmę užregistravus prekių ženklą pajus tiesioginiai ar netiesioginiai konkurentai: jūsų prekių ženklas gali pažeisti jų teises, klaidinti, neatitikti realybės. Jeigu vis tik nepavyktų išvengti konfrontacijos su nepatekintu konkurentu, geriausia, kad procese nuo pirmųjų žingsnių dalyvautų teisininkas“.

Jei importuojate ar eksportuojate, visa atsakomybė – jūsų rankose.

Advokatas Eligijus Vinckus sako, kad baimė suklysti neturėtų numalšinti noro plėstis į kitas šalis, ieškoti partnerių ar tiekėjų užsienyje. Vis dėlto, svarbiausia suvokti, kad atsakomybė už tai, jog būtų teisingai pateikta informacija ir be klaidų užpildyti reikiami dokumentai tenka ne muitinei, o bendrovei.

„Forminant įvežtas prekes muitinės akylumas priklauso nuo tikrinančio pareigūno kompetencijos. Ne paslaptis, kad kartais muitininkai visai netikrina deklaracijų, ypač, jeigu rizikos valdymo sistema užsiplieskia žaliai, t.y. praneša, kad esate patikimas importuotojas. Vis dėlto, nepamirškite, kad muitinė turi teisę patikrinimus atlikti vėliau ir atsakomybė už bet kokias klaidas ar neatitikimus tenka deklarantui, savo vardu pateikusiam deklaraciją. Kad ir kiek prekių gabensite į Lietuvą ar iš jos, geriausia strategija - pasitelkti profesionalią pagalbą ir muitinės procedūrų algoritmą susidėlioti pagal įmonės specifinius poreikius“.

Jei planuojate imtis viešųjų pirkimų,  teisingai įvertinkite savo jėgas ir konkurencinę aplinką.

Norintiems aktyviau, o gal apskritai pirmą kartą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, advokatas Marius Endzinas pataria jais domėtis ne priebėgomis, o aktyviai ir nuolat.

„Apie viešuosius pirkimus reikia išsiaiškinti kaip įmanoma daugiau: kas tai yra, kur, kada ir kokie jus dominančių prekių, paslaugų ar darbų viešieji pirkimai vyksta. Pirmiausia turite suvokti, kokia yra jūsų rinka. Informaciją apie pirkimus sistemina net keli mokami tinklalapiai, bet daug informacijos galima aptikti Viešųjų pirkimų tarnybos tinklalapyje visiškai nemokamai. Itin svarbu būti atidiems – apmaudžiausia, kai įmonės pasiūlymas atmetamas dėl smulkios klaidelės ar pražiūrėto reikalavimo. Taip pat svarbu suvokti, kad viešieji pirkimai nėra ta sritis, kur geriau patylėti, ir ne ta, kur degančius darbus galima atidėti paskutinei minutei“.

BDAR reforma - ne etapas.

Įmonės, kurios iki š. m. gegužės 25-osios BDAR vertino tik kaip teorinę būtinybę, turėtų suprasti, kad pasiruošimas reglamento laikymasis tampa esmine įmonių kultūros sudedamąja ir neatsiejama verslo dalimi, kurią privalu integruoti į visus veiklos procesus.

Advokatė Renata Jatužytė-Mulevičienė:

 „Tai puiki proga peržiūrėti visus įmonės veiklos procesus, įvertinti duomenų tvarkymui naudojamas priemones, atpažinti neefektyvius veiksmus, atsisakyti perteklinių procesų. Praktika rodo, kad neretai įmonės tvarko pernelyg daug nereikalingos asmeninės informacijos arba tik dėl to, kad taip nori verslo partneris, nors bendradarbiavimas galimas ir be asmens duomenų tvarkymo - pavyzdžiui, paslaugų teikėjas aptarnauja užsakovo klientus ir jų asmens duomenis tvarko tik dėl to, kad taip patogiau užsakovui. Galiu prognozuoti, kad verslas netruks atsisakyti įpročio kaupti kuo daugiau duomenų ir paslaugų tiekėjai tuoj patys siūlys teikti jų kuo mažiau ir kuo rečiau“, – mano pašnekovė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
8 teisininkų įžvalgos smulkiajam ir vidutiniam verslui Rėmėjo turinys 3

Smulkusis ir vidutinis verslas pamažu mokosi, kad teisinis įžvalgumas privalo tapti verslo strategijos...

2018.11.27
Kelyje į skaitmeninį amžių: IT atmintinė smulkiajam verslui Rėmėjo turinys 1

Prognozuodami didžiulius pokyčius, gyvenime ir versle naudojame vis trumpesnius terminus. Tyrimų kompanija...

2018.11.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau