Nuo Kinijos atsiribojome, bet teoriškai

Bet net ir praėjus porai metų, komerciniai ryšiai su sala išlieka gerokai mažesni, negu buvo tikėtasi. Baigiantis Seimo ir Vyriausybės kadencijoms, galima ramiai ir nešališkai paanalizuoti šio svarbaus Azijos politikos sprendimo pliusus ir minusus.

Nepaisant praėjusių vyriausybių pastangų, Kinija niekada taip ir netapo svarbia eksporto vieta Lietuvos įmonėms. Rekordiniais 2020-aisiais, kaip rodo Inovacijų agentūros apžvalga, šalies verslas į didžiausią Azijos rinką pardavė prekių ir paslaugų už 300 mln. eurų, o tai nesiekė net 1 proc. bendro šalies eksporto kiekio. Pekinui įvedus neoficialią blokadą, pardavimai nukrito iki 99 mln. eurų, bet atsigavo iki 145 mln. eurų praėjusiaisiais metais. Svarbu paminėti, kad tikrasis eksporto mastas į Kiniją buvo ir lieka didesnis, negu atspindi statistika, nes Lietuvos įmonės dažnai tiekia komponentus Vakarų Europos grandinėms, kurių produktai vėliau keliauja į trečiąsias šalis.