2017-ųjų apžvalga: atlyginimai Lietuvoje bus didesni nei Latvijoje

Publikuota: 2016-12-16
Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas. Luko Balandžio („15min“) nuotr.
Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas. Luko Balandžio („15min“) nuotr.
Danske Bank A/S Lietuvos filialo analitikas Baltijos šalims

2017 metais eksportas išliks pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau atsiimti šį titulą vis labiau kėsinsis augantis vidaus vartojimas. Tai lems ir toliau sparčiais tempais augsiantys atlyginimai bei nuo sausio 1 d. žymiai, t. y., nuo 200 iki 310 Eur, ūgtelėsiantis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Vidutinis atlyginimas po mokesčių kitąmet Lietuvoje turėtų siekti 660 Eur, o antroje metų pusėje aplenkti vidutinį uždarbį Latvijoje.

Tarptautinėje aplinkoje kitais metais neužtikrintumo bus ne ką mažiau nei šiemet ir tai išliks vienas iš pagrindinių Lietuvos verslo galvos skausmų. Daug neaiškumo dėl to, kaip kitąmet seksis euro zonai, kuo baigsis rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje, kaip toliau klostysis situacija, susijusi su Italijos bankų sistema. Daug klausimų ir toliau kelia JAV prezidento rinkimų rezultatai, taip pat – milžiniškas skolos kalnas Kinijoje, kuris kelia vis didesnį pavojų šios šalies finansų sistemos stabilumui.

Kita vertus, nepaisant tarptautinių rizikų, Lietuvos vidaus ekonomikoje optimizmo ir aktyvumo yra vis daugiau. Įmonių lūkesčiai yra aukščiausi per pastaruosius penkerius, o vartotojų – per pastaruosius devynerius metus. Tai nulemia vis labiau įsisukanti šalies ekonomika: įmonės samdo daugiau darbuotojų, bedarbių skaičius mažėja, ima trūkti darbo jėgos, auga atlyginimai, aktyvėja vidaus paklausa.

Vidaus vartojimas vejasi eksportą

Eksportas vis dar sukuria didžiąją dalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir išlieka pagrindinis ekonomikos variklis. Tačiau į užsienio rinkas besiorientuojančios įmonės pastaruoju metu susiduria su konkurencingumo problemomis – pastarųjų ketvirčių rodikliai jau rodo besitraukiančius prekių eksporto srautus. Tiek optimizmas, tiek ir noras išlaikyti prekių bei paslaugų paklausą užsienio rinkose nulemia mažėjantį įmonių polinkį taupyti. Uždirbtas lėšas jos vis aktyviau investuoja į technikos, įrenginių atnaujinimą – tokios investicijos pastaruoju metu jau viršija prieš krizę pasiektas aukštumas.

Kol į užsienio klientus orientuotos įmonės sprendžia kilusius iššūkius, vidaus vartojimas darosi vis stipresnis. Iki pat 2008-ųjų būtent jis į priekį visu pajėgumu traukė Lietuvos ūkį, o dabar vis aktyviau taikysis atsiimti ekonomikos variklio titulą iš prekių ir paslaugų eksporto.

Tai reiškia, kad ateinantys metai bus sėkmingi verslams, veikiantiems būtent į vidaus paklausą orientuotose sektoriuose, tokiuose kaip mažmeninė prekyba, nekilnojamojo turto operacijos, maitinimas, pramogos ir kitos į vidaus rinką nukreiptos paslaugos. Įsibėgėjant 2014-2020 metų finansinės perspektyvos europinių lėšų panaudojimui, atsigauti turėtų ir šiemet smarkiai traukęsis inžinerinės statybos sektorius. Augimą išlaikys ir informacinių technologijų (IT) srityje veikiančios įmonės, taip pat transporto bendrovės, kurios prie smukusios paklausos Rusijoje prisitaikė kur kas geriau nei konkurentai Latvijoje ar Estijoje.

Darbo jėgos trūkumas augins atlyginimus

Aktyviausi Lietuvos ūkio sektoriai ir toliau spręs darbo jėgos trūkumo iššūkius, o tai lems gyventojų pajamų didėjimą. Paklausa darbo jėgai sparčiausiai augs IT sektoriuje – asociacijos „Infobalt“ duomenimis, per ateinančius trejus metus paklausa darbo jėgai čia išaugs beveik dvigubai, o naujų specialistų pasiūla ir toliau atsiliks nuo paklausos. Tačiau pastaruoju metu darbuotojų trūksta ne tik IT įmonėms, Lietuvos darbo birža ir privačios įdarbinimo įmonės fiksuoja vis didesnę inžinierių, kitų kvalifikuotų darbininkų paklausą, tuo tarpu nekvalifikuotų darbuotojų paklausa pastaruoju metu mažėjo.

Aštrėjanti konkurencija dėl darbuotojų bus pagrindinis veiksnys, stumiantis atlyginimus į viršų. Prognozuojame, kad atlyginimai prieš mokesčius Lietuvoje 2017 metais vidutiniškai augs 6,7%. Tačiau nuo 200 iki 310 Eur didėjant NPD, atlyginimai po mokesčių vidutiniškai augs beveik 9%. Tai bus sparčiausias augimo tempas visose Baltijos šalyse. Be to, Lietuvos darbuotojų gaunami atlyginimai pirmą kartą nuo 2013-ųjų pagaliau taps didesni nei kaimyninėje Latvijoje. Tačiau norint pavyti estus teks smarkiai pasitempti – nuo jų atsiliekame dar bent 1,5 karto.

Vis dėlto, kitais metais į viršų judės ne tik atlyginimų, bet ir infliacijos kreivė. Jeigu pastaruosius kelerius metus bendras kainų lygis beveik nesikeitė, tai kitąmet kainos jau turėtų vidutiniškai augti 2,2% ir atrėžti vis didesnę augančių gyventojų pajamų dalį. Tam įtakos turės tiek situacija tarptautinėje erdvėje, tiek ir šalies viduje: augančios naftos kainos augins ir degalų, taip pat kitų energetikos produktų kainas. Prognozuojame, kad energetikos produktų kainų augimas 2017 metais viršys 4%. Maždaug 2% augimą demonstruos maisto produktų kainos, tuo tarpu paslaugų šalies viduje kainos augs 3,5%.

„Danske Bank“ progonozuoja, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas sieks 3,1%, o 2018-aisiais – 3,0%.

Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Algų didinimo planas patvirtintas, bet nepatenkintųjų nemažėja Premium

Mokytojams, gydytojams, statutiniams pareigūnams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams žadama kasmet iki...

Mūšis dėl MMA padidinimo tik prasideda Premium 5

Lietuvos banko (LB) ekspertai skaičiuoja, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) 2020 m. gali padidėti...

Verslo aplinka
2019.04.24
Akcizu bus apmokestintas neapdorotas tabakas

Šių metų pabaigoje ketinama akcizu apmokestinti neapdoroto tabako gaminius. Akcizo tarifas bus tapatus...

Verslo aplinka
2019.04.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau