„Swedbank“ ir SEB gerina šių metų BVP prognozę
Papildyta euro zonos ir JAV ekonomikos prognozėmis
Antradienį „Swedbank“ ir SEB bankas paskelbė atnaujintas makroekonomines prognozes.
Abu bankai pagerino šių metų Lietuvos BVP prognozę: „Swedbank“ nuomone, šalies ekonomika šiemet augs 2,2%, SEB – kad didės 2,4%.
Tai kur kas optimistiškesnės prognozės nei skelbtos dar prieš kelis mėnesius. Antai SEB pavasarį prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet ūgtels 1,5%, o „Swedbank“ tuomet buvo pateikęs 1,8% augimo prognozę.
Kartu „Swedbank“ ekonomistai nepakeitė kitų metų augimo prognozės – BVP didėjimas turėtų paspartėti iki 2,8%.
[infogram id="d9c22ac1-1a61-4bb7-930c-6502976b676c" prefix="fAu" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2024 08 27"]
Tuo metu SEB kalba apie numatomą 2,6% realaus BVP pokytį 2025-aisiais. Tai 0,2 proc. punkto prastesnė prognozė nei pateiktoji prieš kelis mėnesius, nes, anot šio banko ekonomistų, šių metų ekonomikos pokytis yra gerokai spartesnis, negu laukta, todėl didėja palyginamoji bazė.
Vartojimą skatina gyventojų skaičiaus augimas
„Swedbank“ prognozuoja, kad ir šiemet, ir kitais metais Lietuvos ekonomikos augimas bus sparčiausias tarp Baltijos šalių.
„Kaip ir tikėtasi, šiemet matome spartų gyventojų perkamosios galios augimą bei jau atsigaunančią mažmeninę prekybą. Tačiau priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, taip pat atsigauna ir Lietuvos pramonė, auga beveik visos jos šakos,“ – Lietuvos ekonomikos augimo veiksnius komentavo Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas.
Anot jo, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius apdirbamoji gamyba išaugo 3,3%, o vien liepą metinis augimas buvo beveik dvigubai spartesnis.
Tačiau ekspertas atkreipia dėmesį, kad spartaus eksporto atsigavimo tikėtis nereikėtų, nes eksporto užsakymų lygis kol kas išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio.
„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, ir šiais, ir kitais metais pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu išliks gyventojų vartojimas, o ne eksportas.
Prognozuojama, kad itin žemos infliacijos periodas netrukus baigsis – infliacija paspartės nuo 0,9% šiemet iki 2,8% kitąmet. Tačiau vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės nedaug – sieks 8,2% ir bus maždaug trigubai spartesnis už kainų augimą.
[infogram id="1f3f2982-8bcf-4bed-9af8-d73b6b1fa1ea" prefix="OHz" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Swedbank 2024 08 27"]
„Prie vidaus paklausos augimo iki šiol prisidėjo ir gyventojų skaičiaus didėjimas – per pastaruosius trejus metus grynoji imigracija siekė apie 140.000, o tai sudaro apie 5% šalies gyventojų. Imigracijos srautas atslūgsta, bet artimiausiais metais turėtų išlikti teigiamas. Vis tik, ieškant tvaresnių ilgalaikio augimo šaltinių, reikėtų ne daugiau, o labiau kvalifikuotų imigrantų ir, ypač, spartesnio įmonių investicijų augimo“, – apibendrino N. Mačiulis.
Jis taip pat konstatavo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį privataus sektoriaus investicijų vertė buvo beveik dešimtadaliu mažesnė nei prieš metus. Tačiau Lietuvos verslo paskolų portfelio augimas šiuo metu yra vienas sparčiausių euro zonoje, todėl ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais investicijų augimas paspartės iki 6,5%, o tam daugiausiai įtakos turės ne viešojo, o privatus sektoriaus investicijos.
Spartės infliacija
„Lietuvos ekonomikos rodikliai pirmą pusmetį gerų žinių nepašykštėjo. Nepaisant baimių dėl mūsų konkurencingumo eksporto rinkose, prekių ir paslaugų eksportas augo. Viešoje erdvėje džiūgauta, kad Estiją pagal ekonomikos pasiekimus palikome už nugaros. Politikams pavyko priimti gynybos fondo paketą, tačiau didesnė dalis papildomo finansavimo naštos perkelta verslui. Liko mažiau negu du mėnesiai iki Seimo rinkimų, todėl apie juos artimiausiu metu ir koncentruosis visų dėmesys“, – konstatuojama SEB ekonomisto Tado Povilausko antradienį pristatytoje naujausioje šio banko parengtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“.
Pastebima, kad yra „labai laukiamas“ kitų metų biudžeto projektas, „nes nuo jo priklausys kitų metų ekonomikos augimo sparta“. 2025 m. biudžeto projektą Vyriausybė Seimui turėtų pateikti vėliausiai spalio viduryje.
SEB ekonomistai taip pat tvirtina, kad „mažėjančios palūkanų normos turėtų paskatinti ir verslo, ir gyventojų investicijas“.
[infogram id="68e97bda-ac4c-45b3-a5b4-e3d7a8ea2c91" prefix="iA4" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: SEB bankas 2024 08 27"]
Kita vertus, „infliacija, pasiekusi dugną šių metų pavasarį, turėtų augti ir kitąmet nereiktų nustebti, jog ji pasieks 3%“.
„Kartu reikia pasiruošti ir tam, kad vidutinio darbo užmokesčio augimo tempas dar lėtės“, – nurodė SEB bankas.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
„Kitąmet namų ūkių pajamos turėtų augti sparčiau negu infliacija, todėl realusis namų ūkių vartojimas turėtų išlikti istoriškai stiprus. Be to, neišvengiamai per artimiausius dvejus metus teigiamą įtaką BVP darys ES pinigai, kurių vien kitąmet į ekonomiką gali būti įlieta daugiau negu 2 mlrd. Eur. Galiausiai palūkanų normos pradėjo mažėti ir tai darys teigiamą įtaką ir vartojimui, ir investicijoms. 2026 metais tikimės 2,9% realiojo BVP pokyčio Lietuvoje“, – pažymėjo T. Povilauskas.
SEB banko ekonomistai prognozuoja šiek tiek lėtesnį euro zonos ekonomikos augimą 2025 m. palyginti su ankstesnėmis prognozėmis.
JAV ir euro zonos panašumai ir skirtumai
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad JAV ekonomikos augimas šiemet išliks panašus kaip pernai ir sieks apie 2,5%. Tuo metu, nepaisant atsigaunančios euro zonos gyventojų perkamosios galios, šiemet jos BVP augimas vis dar nesieks 1%.
„JAV ekonomiką vis dar skatina ekspansinė fiskalinė politika bei neblėstantis gyventojų vartojimas. Vis tik matome vis daugiau silpnėjančios darbo rinkos ženklų, didėjantį nedarbo lygį, todėl iki šiol stebinęs augimas turėtų išsikvėpti. Euro zonos augimą slopina ir cikliniai veiksniai – aukštos palūkanų normos – ir struktūrinės priežastys, tokios kaip vis dar santykinai brangi energija bei darbo jėgos trūkumas“, – palygino regionus N. Mačiulis.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad silpnoji euro zonos grandis išlieka pramonė, kuri daugelyje šalių vis dar neauga, o Vokietijoje yra nukritusi į žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį: „Gera žinia yra tai, kad sumažėjus infliacijai ir vis dar sparčiai augant užimtumui bei atlyginimams, euro zonos gyventojų perkamoji galia sparčiai atsigauna. Tačiau daugelio gyventojų lūkesčiai dėl asmeninių finansų yra žemesni nei įprastai, todėl vartojimo atsigavimo kol kas nematėme – didžiosiose euro zonos valstybėse mažmeninė prekyba išlieka maždaug tame pačiame lygyje, kuriame buvo praėjusio dešimtmečio pabaigoje.“
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad 2025 m. ir JAV, ir euro zonos ekonomikos augs panašiu tempu – apie 1,5%.
Atėjo monetarinės politikos švelninimo laikas
Europos Centrinis bankas palūkanų normas šiemet mažins bent dar du kartus, o iki 2025 m. pabaigos bazinės palūkanų normos bus sumažintos iki 2%, prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai.
„Ir JAV, ir euro zonoje infliacija išlieka virš 2%, bet jau yra pakankamai žema, kad centriniai bankai galėtų švelninti monetarinę politiką ir drąsiau mažinti palūkanų normas“, – teigė N. Mačiulis.
Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad tolimesnis infliacijos mažėjimas nėra garantuotas. Įtampa Vidurio Rytuose jau daugiau nei dvigubai padidino konteinerių gabenimo kainą, suskystintų gamtinių dujų kainos pastaraisiais mėnesiais taip pat didėjo, infliaciją gali pakaitinti ir protekcionistinė politika – didesni importo tarifai.
„Per aukštame lygyje įstringanti infliacija, apsunkinanti centrinių bankų galimybes mažinti palūkanų normas – tai yra viena iš pagrindinių rizikų, galinti pristabdyti daugelio šalių atsigavimą. Kol kas daugelis šalių ir sektorių stebino atsparumu aukštoms palūkanoms, tačiau griežtesnės pinigų politikos neigiamas poveikis buvo tik laiko klausimas. Jau šiuo metu Vokietijoje naujų bankrotų skaičius pakilo į aukščiausia lygį per beveik dešimtmetį, o Prancūzijoje jis yra aukščiausias nuo 2009-ųjų “, – apibendrino N. Mačiulis.
